Būtent šių grybų netoli Labanoro girios jau prisirinko ir Vitalijus Balkus. „Kaip būna žvejai ligoniai, taip aš grybautojas-beprotis. Man sezonas prasideda nuo kovo pradžios ir, jei žiema šilta, jis net nesibaigia“, – juokaudamas sako grybautojas.
Grybavimo sezoną, sako jis, atidaro būtent gegutės bateliais vadinamos austriškosios plačiataurės, tačiau pripažįsta, kad prisirinkti jų sunku, o ir skonis nėra labai ypatingas.
„Tiesiog metu jas prie kokio patiekalo, nes jų dažniausiai būna nedaug ir jie smulkūs, tad kibiro neprirenki niekaip. Skonio, tiesa, ne stebuklingo. Kvapas kaip ir yra, tačiau tik tiek“, – pripažįsta grybautojas ir priduria, kad šiuos grybus gana sunku ir išvalyti.
Visgi V.Balkus tikisi, kad jau balandžio viduryje miškuose pavyks rasti ir lietuvių labai pamėgtų bobausių, ir valgomųjų briedžiukų.
Mikologas dr. Jonas Kasparavičius sako, kad austriškosios plačiataurės išties nenuodingos, tačiau ar verta jas rinkti, abejoja.
„Nėra nuodingi, nors anksčiau buvo rašoma, kad tai – nevalgomi grybai. Galbūt todėl, kad tai yra labai nedideli, galima sakyti ploni, grybai. Jie auga ant dirvožemio, todėl norint juos išvalyti, tenka daug nupjauti, todėl ir valgyti nelabai lieka ką. Anksčiau žmonės jų nevalgė, tačiau kažkas iš nuomonės formuotojų internete prieš keletą metų pradėjo tokią kaip ir maniją – štai, koks grybas, kurį galima valgyti“, – sako mikologas.
Pasak jo, miške jau ir dabar galima rasti įvairių grybų, tiesa, populiariųjų ir lietuviams gerai pažįstamų teks dar savaitę ar dvi palukėti.
„Pats mačiau tokį įdomų valgomą grybą tampriuką, kuris auga ant senų eglės kankorėžių. Visgi tai irgi smulkus grybas, norint pajusti skonį jų reikia daug, o daug jų paprasčiausiai nėra.
Mačiau ir nuo žiemos likusių ugniabudžių, tačiau dalis jų jau baigia sudžiūti, o po savaitės kitos manau sulauksime ir bobausių bei briedžiukų“, – sako mikologas ir priduria, kad balandžio pabaigoje kai kuriems gali pasisekti rasti ir vieną kitą voveraitę ar baravyką.
J.Kasparavičius taip pat primena, kad grybus reikia apžiūrėti ir įvertinti jų spalvą, kvapą.
„Pirmieji grybai, pavyzdžiui, ta pati ugniabudė, šalčiui yra atsparūs, tačiau reikia apžiūrėti kiekvieną grybą, nes jie prisitaikę iki tam tikros ribos. Jei jis pakeitęs spalvą, konsistenciją, tokio geriau neimti.
Įvairių būna atvejų, kai temperatūra nukrenta, grybas atlaiko kelis sušalimus, tačiau jau būna pažeistas. Nėra taisyklės, kad visi grybai atlaiko šalnas ar visi po jų būna sugedę“, – primena mikologas.
