Praėjus Kalėdoms miestai kasmet pildosi žaliaskarių surinkimo aikštelėmis – vien Vilniuje jų šiemet buvo paruošta apie 100. Surinktos eglutės yra naudojamos biokurui arba išvežamos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Nors kalėdiniai medeliai ir surenkami kompostavimui, tai nereiškia, kad žalos gamtai nepadaroma.
Tarša, apie kurią nesusimąstome
UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ projektų vadovė Miglė Kastėnė pastebi, kad retas įsibėgėjus šventiniams rūpesčiams susimąsto ne tik apie tai, ar jų namus puošiančios eglutės augintos ekologiškai, tačiau pamiršta ir tai, kad kartais jos į Lietuvą importuojamos.
„Reikia nepamiršti, kad vyksta ir eglučių transportavimas į įvairius kraštus. Vienos gali būti gabenamos sunkvežimiais, o kitos, iš tolesnių kraštų, net lėktuvais.
Daugiausia taršos sukuriama yra būtent transportavimo metu, todėl perkant eglutę būtina atkreipti dėmesį į tai, kur ir kaip ji buvo užauginta, kiek toli ji buvo transportuojama – tai gali nulemti labai skirtingą paliekamo CO2 pėdsako dydį“, – paaiškina specialistė.
Taip pat reikėtų nepamiršti ir to, kad eglutė dažniausiai automobiliu gabenama iki jūsų namų, o vėliau – ir iki jų kompostavimo vietų.
Žalia – ne visada tvari
UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ projektų vadovė Miglė Kastėnė pastebi, kad kartais gyventojai vis dar svarsto pigesnę, tačiau nelegalią alternatyvą – eglutę ne įsigyti, o patiems nusikirsti miške.
Visgi negalima nepastebėti ir nepasidžiaugti tuo, kad gyventojų sąmoningumas pastebimai didėja –Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai per šventinį laikotarpį įvairiuose šalies regionuose patikrino 47 fizinius asmenis, 59 miško valdas, 5 medienos sandėlius ir pažeidimų nenustatė.
Nors tokie rezultatai džiugina, M.Kastėnė sako, kad specialiai Kalėdoms auginti medeliai taip pat daro žalą aplinkai.
„Auginant eglutes specialiai Kalėdoms, iškertami dideli plotai miško ir dažnai tokios eglutės yra purškiamos įvairiais pesticidais, taip pakenkiant ir dirvožemiui“, – aiškina specialistė.
Taigi, žala aplinkai daroma ne tik prieš šventes – pesticidų sukeliama tarša, kertami miško plotai bei išskiriamas CO2 aplinką neigiamai veikia gerokai ilgiau.
Pasak jos, prieš ruošiantis kitoms Kalėdoms ir perkant eglutę būtina užduoti ir keletą klausimų.
„Visuomet atkreipkite dėmesį į Lietuvos augintojus iš jų yra lengviau gauti reikiamą informaciją, pasiklausinėti kaip jie augina eglutes, galbūt netgi nuvažiuoti apžiūrėti atitinkamą medelyną“, – pataria M.Kastėnė.
Eglutė vazone – saviapgaulė?
Dažnas, įsigijęs gyvą Kalėdų medelį vazonėlyje, tikisi, kad jis šeimos narius džiugins ne tik šventiniu laikotarpiu. Deja, dažnam tenka ir nusivilti – kalėdinė eglė nėra vazoninė gėlė, kurią galima panorėjus auginti namuose, o persigalvojus – kieme.
Keletą savaičių aukštoje temperatūroje praleidusi eglutė sunkiai pakels smarkius temperatūros pokyčius ją išnešus į pastebimai žemesnę temperatūrą, o ir priežiūra, reikalinga augalui, dažnai būna ne pirmasis šventinio periodo prioritetas.
Tam, kad eglę pavasarį būtų galima sodinti, reikalinga didelė drėgmė, o į tai įeina ne tik medelio laistymas, bet ir purškimas vandeniu. Greičiausiai nepavyks eglutės išsaugoti iki pavasario ir tuo atveju, jei ji buvo laikoma arti šilumos šaltinių ar ant šildomų grindų.
Dar labiau nusivilti tenka tiems, kurie nusiperka ne vazone augintą, o į vazoną įdėtą eglutę apkarpytomis šaknimis – tokiems sodinukams dažniausiai nebėra šansų sėkmingai prigyti.
Visgi jei eglutę pavyksta išsaugoti iki pavasario ir pasisodinti ją namų kieme ar „Kalėdų miške“, M.Kastėnė primena, kad net ir tai nereiškia, kad anuliuojate visą padarytą žalą gamtai.
„Kadangi didžiausią žalą gamtai skaičiuojame jos transportavimo metu, tai tam, kad tą žalą atsvertume, neužtenka pasodinti vieno medelio.
Nors jau padaryta žala gamtai netampa mažesnė, tai geresnė išeitis, nei kompostavimas ar deginimas, bėda ta, kad tokios eglutės retai kada prigyja“, – sako M.Kastėnė.
Išeitis – dirbtinė eglutė?
Taigi, ar yra išeitis, norintiems namus papuošti Kalėdų egle ir kuo mažiau kenkti gamtai? M.Kastėnė sako, kad idealiai tvaraus varianto nėra, todėl kiekvienas turėtų įvertinti savo poreikius.
„Nors gaminant dirbtinę eglutę yra paliekamas nemažas CO2 pėdsakas, tačiau atsižvelgiant į faktą, kad ir specialiai Kalėdoms auginant eglutes (didžiausias CO2 pėdsakas paliekamas jas transportuojant) yra padaroma žala gamtai, manoma, jog naudojant dirbtinę eglutę ne mažiau nei 10 -12 metų, gamtai daroma žala būtų panaši, kaip tikros eglutės.
Dar geriau būtų, jog dirbtines eglutes žmones naudotų dar ilgiau. Tikrai žinau žmonių, kurie tą pačią eglutę naudoja ir 20 metų. Jos yra vienas iš tų daiktų, kurie tikrai ilgai nesusidėvi, nes beveik visus metus laikome gražiai supakuotą dėžėje“, – pasakoja ekologė.
Pasak jos, kitoms Kalėdoms nereikėtų pamiršti ir varianto nusipirkti jau naudotą dirbtinę eglutę – tai padės ne tik šventėms pasiruošti tvariau, tačiau ir sutaupyti.
„Juk drabužiais keistis jau išmokome, gal galėtume pradėti keistis eglutėmis?“, – svarsto M.Kastėnė.
Šventinei nuotaikai sukurti pasitelkite fantaziją
Ruošiantis kitoms Kalėdoms reikėtų nepamiršti, kad šventinę nuotaiką namuose galima susikurti ir neturint tradicinės eglutės. Viena iš išeičių, norintiems į namus įnešti „Kalėdų kvapo“ ir žalumos yra eglišakiai, kuriuos kiekvienais metais dosniai dalina Valstybinių miškų urėdijos miškininkai.
Akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ kasmet vyksta pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse, o šiemet buvo išdalinta daugiau nei 100 000 eglių šakų, kas reiškia, kad sutaupyta begalė eglučių.
Po truputį lietuviai pratinasi ir prie minties Kalėdų medelį išsinuomoti. Tokią ne tik gamtai, bet ir piniginei draugišką paslaugą siūlo ir Klaipėdos universitetas. Praėjusiais metais žaliaskarių nuomos kainos ten prasidėjo nuo 20 eurų, tačiau visi, į universitetą grąžinę gyvas ir sveikas eglutes, pusę išleistos sumos atgauna.
Be to, specialistai nemokamai pateikia ir patarimus, kaip medelį išlaikyti gyvą bei džiaugiasi, kad didžioji dalis žaliaskarių į universitetą sugrįžta bei laukia kito šventinio sezono.
Tie, kurie namus nori pasipuošti iš ties išskirtine puošmena, gali leistis į fantazijų pasaulį ir eglutę susikurti patys. Internete yra begalės idėjų, kaip kalėdinį medelį susikurti iš grietinės indelių, plastikinių butelių ar kartono dėžių. Taip ne tik nekenksite gamtai ar piniginei, tačiau ir smagiai praleisite laiką.
