Praėjus Trijų Karalių šventei įvairiose miesto vietose buvo įrengtos aikštelės, kuriose galima palikti nupuoštas egles ar kitus spygliuočius. Tokių vietų šiemet Kaune – daugiau kaip 65.
Čia atsidūrusios eglės virs kompostu arba kuru. Tačiau ne visų žaliaskarių likimas bus būtent toks.
Renka išmestas egles
Po Trijų Karalių šventės kaunietė Jolita Jokubauskienė socialiniuose tinkluose pakvietė žmones dovanoti jai jau nupuoštas į vazonus pasodintas egles.
„Pernai po žiemos švenčių su vyru važinėdami automobiliu mieste surinkome 15 išmestų visžalių augalų ir juos pasodinome, nes pakaunėje turime žemės. Prigijo tik viena sidabrinė eglė, kitos įmantrybės – kėniai ar kitokie spygliuočiai – ne.
Visada puošiu tik plastikines egles, nes gyvų medžių man gaila“, – pasakojo moteris.
Šiais metais į jos kvietimą dovanoti egles niekas neatsiliepė, bet kaunietė vėl pati leidosi jų ieškoti.
„Šią žiemą išmesta mažiau į vazonus pasodintų eglių, tačiau padovanoti jų man pažadėjo giminės ir pažįstami“, – džiaugėsi J.Jokubauskienė.
Kurs žemės meno kūrinį
Kaunietei antrino floristas Marijus Gvildys. Jam liūdniausia, kai nebereikalingos eglės atsiduria greta šiukšlių konteinerių. Kiek geriau, jei jos sudeginamos.
„Toks poelgis man atrodo sakralesnis. Istorija byloja, kad Kūčių dieną puošti egles pirmieji pradėjo Rygoje įsikūrę protestantai. Didelė eglė būdavo puošiama miestelio centre, mažos – gyventojų namuose. Po Kalėdų pagrindinė miesto eglė ir namuose buvusios eglės būdavo sudeginamos miesto aikštėje“, – pasakojo floristas.
Vis dėlto tai medis, kuriuo šventiniu laikotarpiu žmonės džiaugėsi, prie kurio svajojo ir būrėsi draugėn. Todėl M.Gvildys nusprendė, kad net ir šventėms pasibaigus eglės toliau gali džiuginti, nes iš jų galima sukurti meno kūrinį.
Kauno rajone, Vilkijoje, įsikūręs M.Gvildys kreipėsi į savo kaimynus, kad jie atiduotų nereikalingų eglių ar kėnių. Jų kaimynai jau atnešė, 16 medelių atidavė Vilkijos medelynas, nes šios eglės buvo skirtos parduoti, bet jų niekas taip ir neįsigijo. Kai kas spygliuočius per floristo namo tvorą į kiemą įmeta ir paslapčiomis.
Kai turi laisvo laiko, M.Gvildys eglių medelius pjausto, nupeša spyglius. Tai sunkus ir daug laiko užimantis darbas. Netrukus floristas planuoja kreiptis į vilkijiečius, ypač į jaunus žmones, gal atsiras norinčiųjų padėti kurti žemės meno stiliaus kūrinį.
M.Gvildys sakė, kad liepos 23 dieną, kai Vilkija švęs savo gimtadienį, jis drauge su kaimynais meno kūriniu, kuris atsiras iš surinktų spygliuočių, galėtų papuošti vietinės medicinos įstaigos arba mokyklos prieigas.
Tapo maistingu gardėsiu
Dalis kauniečių egles ar jų šakas noriai dovanoja gyvūnams. Kauno rajone esančio žirgyno savininkė ir jojimo trenerė Ernesta Valaitienė sakė, kad pastaruosius dvejus metus po žiemos švenčių į žirgyną atvyksta nemažai žmonių, kurie atveža eglišakių.
„Žirgams tai gardėsis, kuriame yra įvairių maistingų medžiagų.
Vis daugiau žmonių tai sužino ir nereikalingas šakas atveža gyvūnams“, – džiaugėsi E.Valaitienė.
Tačiau Kaune esančio žirgyno jojimo trenerė Agnė Šulčiūtė, dirbanti su sportiniais žirgais, eglišakių jiems neduoda.
„Girdėjome, kad kiti žirgus šeria tokiu maistu, bet mes bijome tai daryti, nes medžiai gali būti purkšti kokiomis nors cheminėmis medžiagomis ir gali pakenkti gyvūnams“, – abejonėmis dalijosi jojimo trenerė.
Specialistas patarė nedaryti kelių klaidų
Saulius Galvanauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo medelyno vadovas.
„Norint, kad eglė ar kėnis, pasodinti vazone, po švenčių nesunyktų, o prigytų pasodinti žemėje, reikia nedaryti kai kurių klaidų. Įsigijus vazone pasodintą medį, jį reikėtų laikyti vėsiai balkone ar terasoje.
Įnešti į kambarį juos reikėtų tik prieš šventes ir šiltoje patalpoje jų nereikėtų laikyti ilgiau kaip 2 savaites.
Vėliau egles ar kėnius vėl reikia išnešti į vėsią patalpą ar lauką, kartą per savaitę palaistyti. Taip elgiantis medžiai turės ramybės laikotarpį ir pasodinus juos į žemę balandžio mėnesį turėtų prigyti.
Jei vazone auganti eglė atrodo gražiai, bet pradėjo krauti pumpurus ar spygliai jau gausiai byra, vadinasi, ji per ilgai buvo laikoma per šiltai ir pavasarį persodinta greičiausiai neprigis.
Šventėms vazonuose auginami spygliuočiai netręšiami arba tręšiami tik saugant juos nuo kenkėjų vasarą ir tokiomis trąšomis, kurios per 20–30 dienų susiskaido, todėl žiemą gyvūnams pakenkti negali. Gyvūnams geriau būtų duoti ne eglišakių, bet pačių spyglių, kuriuose yra vitamino C, karotino, kitokių vertingų medžiagų.
Cheminiuose tirpaluose gali būti laikomos eglių šakos, kad, kaip ir gėlės, žaliuotų ilgiau.“
