Panemunės šile žiemą pagrindiniai asfaltuoti takai ne tik valomi, bet ir barstomi druskos ir smėlio mišiniu, todėl susirūpinta, ar tai nekenkia augalijai.
Atsirado norinčiųjų, kad bent dalis takų nebūtų nugrandyti, o ant jų esantis sniegas būtų suplūktas ir tinkamas žiemos sportui.
Bijo, kad nudžius medžiai
Greta Panemunės šilo gyvenanti Genovaitė Žukauskienė sakė, kad užpernai, pernai ir šią žiemą, iki tol, kol pradėjo beveik ištisai snigti, pagrindiniai takai buvo ne tik valomi, bet ir barstomi druska.
„Kad takus valo – gerai, bet kad pušyne pilama druska, mano nuomone, negerai, augalai gali pradėti džiūti“, – svarstė kaunietė.
Kaunietis Kęstutis Želnys taip pat pastebėjo, kad druska pilama ant asfaltuotų takų.
„Tai daroma, kad neva neslidu būtų vaikščioti. Tačiau taip padaroma dviguba žala. Pirmiausia taip kenkiama miškui, nes laukinė augalija, spėju, nėra prisitaikiusi prie sūrios aplinkos. Be to, visas sniegas ir ledas neištirpsta, sušąla į gumulus, takai pasidaro nelygūs. Tokiais takais dar sunkiau vaikščioti ar stumti vaikų arba neįgaliųjų vežimėlius“, – sakė vyras.
Sniegą pasiūlė suplūkti
K.Želnys pasakojo, kad Panemunės šile lankosi nuo 1955 metų. Anksčiau ši vieta buvo slidininkų rojus. Kaunietis įsitikinęs, kad ir dabar bent dalis šilo erdvių ir takų galėtų likti tinkami slidininkams ar pramogautojams su rogėmis.
Vyras daug keliauja dviračiais, laivais, o žiemą – rogėmis ir slidėmis.
„Daug bastausi, todėl visko prisižiūriu. Štai Suomijoje ir kitose šalyse mačiau, kad žiemomis tokiuose takuose kaip Panemunės šile sniegas netirpdomas, nevalomas ir nebarstomas, o suplūkiamas, dantyta įranga perforuojamas ir sušiaušiamas. Tuomet kelias tampa lygus, tinkamas slidininkams, rogėmis važiuoti, žodžiu, sportui“, – dalijosi patirtimi kaunietis.
K.Želnys sakė, kad šile šią žiemą takai buvo valomi ir barstomi iki pradėjo gausiai snigti.
„Kai sniegas pasipylė kasdien ir ne po vieną kartą, valytojų pajėgumų, matyt, pristigo, bet kaip tik dabar ant takų esantį sniegą ir reikėtų suplūkti ir sušiaušti“, – siūlė K.Želnys.
Slidininkus – prisiminė
Bendrovės „Kauno švara“ atstovas Jonas Tumpa sakė, kad visi miesto parkai bei Panemunės šilo ir Ąžuolyno takai iš pradžių nuvalomi, o paskui barstomi natrio chlorido ir smėlio mišiniu. Ši druska sniegą tirpdo, kai lauke yra ne daugiau kaip 15 laipsnių šalčio.
Jei paspaudžia didesnis šaltis, naudojamas kalio chlorido ir smėlio mišinys. Šio tipo druska kelis kartus brangesnė už natrio chloridą, bet, kai šalta, veikia efektyviau, jos reikia mažiau. Šiais metais iki gruodžio vidurio ja miesto gatvės ar takai dar nebuvo barstomi.
„Iki gruodžio vidurio visi pagrindiniai Panemunės šilo takai buvo barstomi ir valomi. Po paskutinio stipraus snygio gruodžio viduryje dalis jų nebevaloma, provėžas šioje trasoje suformuoja patys slidininkai. Žemėlapiai, kaip trasa driekiasi, pakabinti šilo prieigose“, – sakė J.Tumpa
Kalio chloridas veikia kaip trąša
Arvydas Rutkauskas, dendrologas:
„Vilniaus savivaldybės atstovų užsakymu atlikome tyrimą, kokio tipo druska ir jos koncentracija, kuria barstomos gatvės ir takai, kenkia augalams. Remiantis dendrologų išvadomis, įprasta druska – natrio chloridas – gali pakenkti jautresniems augalams.
Sostinėje šią žiemą prie gatvių augantys medžiai pradėti dengti specialiais plastiko skydais. Kaune tokios praktikos dar nėra, todėl prie gatvių augančius medžius, gatves pabarsčius druska, reikėtų bent jau gausiai aplieti, kad natrio chloridas nutekėtų į kanalizaciją.
Panemunės šilo, Ąžuolyno, parkų takai turėtų būti barstomi tokiais mišiniais, kuriuose įprastos druskos koncentracija nedidelė. Druska labiau gali pakenkti liepoms, klevai ar beržai jai atsparesni. Kadangi Panemunės šile vyrauja smėlynai, pušims druska kenkia mažiau, nei jei jos augtų kitokiame, kietesniame, grunte.
Ąžuolai druskai gana atsparūs, jei jie nėra labai seni. Ąžuolyne auga senmedžiai, kurie aplinkos poveikiui yra jautrūs ir druska jiems gali pakenti labiau.
Dar geriau būtų naudoti ne natrio, o kalio chloridą. Taip daroma ne vienoje šalyje. Kalio chloridas augalus veikia net kaip trąša.“
