„Maksimaliai apkarpėme ir sumažinome sodo išlaidas, atsisakėme visko, be ko įmanoma išgyventi šį sunkų laikotarpį, tačiau nešildyti oranžerijų, kuriose auga tropiniai ir subtropiniai augalai, paprasčiausiai negalime – nes tai reikštų visišką jų sunaikinimą,“ – skėsčioja rankomis botanikos sodo Kijeve vadovė, dr. Natalia Zaimenko.
Iš viso Ukrainos nacionalinės tropinių ir subtropinių augalų kolekcijos plotas oranžerijos komplekse sudaro 5 000 m2, kuriuose demonstruojama per 4 tūkstančiai kolekcinių vienetų. Palyginimui: didžiausios Lietuvoje VDU Botanikos sodo oranžerijos Kaune plotas sudaro 736 m2, o kolekcijoje – 1,5 tūkst. augalų rūšių.
„Su šiuo botanikos sodu mus sieja ilgametė graži draugystė – iš Kijevo į Kauną atkeliavo daugybė vertingų dovanų – nuo dekoratyviųjų augalų iki vaismedžių. O jų įspūdinga oranžerija gniaužia kvapą – teko lankytis azalijų žydėjimo metu, ir tai išties buvo nepamirštamas reginys,“ – sako VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Dar 1999 m. Kijevo oranžerijose auginamoms kolekcijoms buvo suteiktas nacionalinės Ukrainos vertybės statusas. Ypač Kijevo gyventojų mėgstamas orchidėjų žydėjimas sausį, azalijų vasarį arba tradicinė bonsų paroda gegužę. Kad šie ir visi kiti augalai išgyventų žiemą, oranžerijoje turi būti nuolat palaikoma 14–25 laipsnių temperatūra, priklausomai nuo augalo kilmės: tarkime, azalijoms pakaks ir 14–16 laipsnių, o štai orchidėjoms reikia bent 20–22 laipsnių.
Didžiąją dalį baziniams poreikiams padengti reikalingų lėšų Ukrainos M. M. Hryshko nacionalinis botanikos sodas užsidirbdavo pats – iš parduotų lankymo bilietų, organizuojamų renginių, nuomojamų erdvių. Per aktyviausią lankymo sezoną sukauptas fondas būdavo skiriamas kurui įsigyti, apmokėti elektros, vandens ir šilumos tiekimą, prižiūrėti 130 hektarų žemės plotus ir pastatus bei turtingų kolekcijų augalus.
Šie metai botanikos sodui, kaip ir visai Ukrainai, buvo nepaprastai sudėtingi: pavasarį dėl karo botanikos sodas lankytojams buvo uždarytas – tad lankomiausi ir daugiausiai lėšų visiems metams generuodavę azalijų, kamelijų, magnolijų, lelijų, rododendrų žydėjimai vyko už uždarų vartų, niekieno nelankomi.
Ieškant efektyvesnių šildymo būdų, dar 2012 metais buvo pastatyti du granuliniai šildymo katilai, kiekvieną sezoną, priklausomai nuo oro sąlygų, sunaudojantys 800–1 000 tonų granulių. Prasidėjus karo veiksmams, granulių kaina stipriai išaugo: šiandieninėmis kainomis, oranžerijų šildymui Botanikos sodas turėtų skirti bent 10 milijonų ukrainietiškų grivinų (apie 280 tūkstančių eurų). Deja, šį rudenį sodas pasitinka tuščiomis sąskaitomis ir tokių lėšų paprasčiausiai neturi.
„Mes žinome, kad ši žiema bus labai sunki ir mums, žmonėms, ir augalams. Puikiai suprantame, kad po kruopelę rinktos ir kurtos kolekcijos atsidūrė milžiniškame pavojuje – ir kad privalome daryti viską, kas įmanoma, kad bent pamėgintume jas išsaugoti. Augalai negali patys pasirūpinti savimi – todėl mes esame jų balsas ir kreipiamės pagalbos į pasaulio bendruomenę,“ – sako oranžeriją puoselėjanti sodo tropinių augalų skyriaus vadovė dr. Ludmyla Buyun.
Todėl Ukrainos nacionalinis botanikos sodas, kartu su labdaros fondu „Peli can live“, kviečia visus neabejingus žmones prisijungti prie projekto „Šiluma oranžerijai“ („Heat for Greenhouses“), skirto surinkti lėšas oranžerijos šildymui reikalingoms medžio granulėms įsigyti.
Visi norintys ir galintys padėti Ukrainos nacionaliniam botanikos sodui išsaugoti neįkainojamą kolekciją ir išgyventi ateinančią niūrią žiemą, gali prisidėti aukodami į labdaros fondo „Peli can live“ sąskaitą per LIQPAY platformą.
Pastaba: pasirinkdami aukos dydį turėkite omenyje, kad keičiant valiutą 1 Eur kainuoja apie 35 grivinas.
Pavykus surinkti visas projektui „Šiluma oranžerijai“ reikalingas lėšas, likusi aukų dalis bus pervesta kitam Ukrainos M. M. Hryshko nacionaliniame botanikos sode vykdomam projektui – „Vanduo botanikos sodui“.
