Kai kurie savo laimikius gali matuoti ištisomis pintinėmis, o kiti visgi išrankesni ir renka tik konkrečius grybus.
Švėkšnos miškuose Antanas Lubys lankosi reguliariai, tačiau panašu, kad kone visada grįžta su laimikiu. Įvairiausių dydžių baravykų prisirinkęs vyras sako neskaičiavęs, kiek jų pavyko surasti. Kitokių grybų, bent dabar, A.Lubys taip pat sako nerenkantis, nors miškuose jų ir mato.
Baravykais džiaugiasi ir jų Telšių rajone prisirinkusi Lina Ruzgienė. Laimikis iš ties džiugina, kadangi vos prieš 5 dienas jų paieškos dar buvo bevaisės.
Itin gausiais laimikiais gyventojai dalijasi iš Dzūkijos miškų. Štai Alma Tuparauskienė iš jų taip pat grįžo su pilnomis dėžėmis įvairiausių grybų.
„Pirmoje vietoje žvynabudės, kurias radus seilės tysta, norisi greičiau keptuvėn įtrenkti. Daugiausia šiliukų, 16 baravykų (tuos suskaičiavom), makavykai, kalpokai-gudukai, kaip kas vadina, truputėlis kazlėkų. Tiesa, dar kelios voveruškos įsipaišė“, – pasakojo moteris.
Dzūkijos miškuose apsilankė ir Evelina, kuriuose, sako moteris, gausu visokiausių grybų. Pati pintinę pripildė šilbaravykiais ir dvejais baravykais, tačiau miške sako mačiusi ir nemažai umėdžių, kazlėkų ir raukšlėtųjų gudukų, dar vadinamų vokietukais, gudukais ar kalpokais.
Įspūdingas tris pintines ir du kibirėlius pilnus miško gėrybių iš Varėnos rajono miškų parsinešė ir Asta, o didžiąją dalį jos laimikio sudaro šilbaravykiai.
Nemažesnis laimikis iš Švėkšnos miškų ir Kęstučio Lileikio pintinėse. Nors visų surinktų baravykų vyras neskaičiavo, sako, kad jų rasti pavyko bent jau šimtą. Grybų karaliumi vadinamus baravykus vyras džiovina ar raugina.
Su baravykų bei šilbaravykių pilnu krepšeliu iš Jurbarko rajone esančių miškų grįžo ir Danutė Miniotienė. „Baravykai šiuo metu Jurbarko r. jau link pabaigos, bet atsiranda įvairovė šiokia tokia“, – pridūrė moteris.
Ką svarbu žinoti renkant grybus
Dar skubantiems į miškus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai įspėja, kokių taisyklių neužmiršti, kad uogavimas ir grybavimas miškuose neapkarstų.
„Jeigu išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją“, – sako Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.
Pasak aplinkosaugininko, grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių skaičius neribojamas. Tiesa, yra vietų, kurias reikėtų aplenkti.
„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais. Taip pat kai kur lankymąsi riboja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį B.Bitauskas.
Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės.
Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis. Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.
Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus jų pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.
Kur statyti motorinę transporto priemonę miške
Dažnas miško svečias atvyksta motorine transporto priemone, tad reikėtų nepamiršti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų. Pasak B.Bitausko, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–120 eurų bauda.
Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda. Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda.
