Vyriausybės patvirtinta pagrindinių kirtimų norma šiam laikotarpiui siekia 11 850 ha, kuriuose galima iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu patvirtintame 2022 m. pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų normų valstybinių miškų valdytojams pakeitime nustatytas pagrindiniais kirtimais leidžiamas iškirsti ekvivalentinis brandžių medynų plotas padidėtų nuo 11371 iki 11617 ha, o pagrindinių kirtimų likvidinis tūris – nuo 3435,0 iki 3507,1 tūkst. ktm.
Taigi šiemet pagrindinių kirtimų plotas didėtų 246 ha, tačiau vis vien liktų 233 ha mažesnis, nei nustatė Vyriausybė. 2023 m pagrindinių kirtimų norma nepasikeis – išliks 11371 ha ir 3435 tūkst. ktm.
Anot ministerijos, pažeista mediena dažniausiai tinkama ir naudojama biokurui gaminti, tad toks eglynų sutvarkymas kartu prisidės ir prie šildymo sezono iššūkių valdymo.
Miškų būklę stebinčios ir sanitarinę miškų apsaugą koordinuojančios Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, per žievėgraužio tipografo vabalų antros kartos pirmą apskaitą jų buvo sugauta 26 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Ypač stipriai pažeidžiami eglynai, kurie auga šalia buvusių jau iškirstų žievėgraužio tipografo židinių bei 2021 m. ir vėlesnių plyno kirtimo kirtaviečių.
Pasikartojantys stiprūs vėjai žiemą ir pavasarį dar labiau padidino pažeistų medynų kiekį. Nors tokių pažeistų medynų tvarkymas vyko gana sparčiai, tačiau miškuose buvo išversta ar išlaužta daug pavienių medžių, ypač eglių. Šių medžių šalinimas iš miško sudėtingas, todėl nemaža dalis jų buvo apnikta kenkėjų ir tapo papildomais žievėgraužio tipografo židiniais.
Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau pažeistus medžius.
