Pažeidimą pastebėjo aktyvūs miestiečiai
Pastarasis atvejis, su kuriuo susidūrė Vilniaus miesto savivaldybės specialistai, parodė, kad privačių sklypų savininkai ne visada žino, kaip galima elgtis su medžiais privačiame sklype. Savivaldybei buvo pranešta, kad privačiame sklype ruošiamasi kirsti nesaugotinus – iki 20 cm skersmens medžius. Gauti leidimo kirsti tokius medžius privačiame sklype nereikia. Tačiau prašoma informuoti Savivaldybę apie vykdomus darbus.
Savininkas informavo Savivaldybę ir nukirto 124, jo vertinimu, nesaugotinus medžius. Kertamus medžius pamačiusiems gyventojams suabejojus, ar medžiai tikrai nesaugotini, Savivaldybė patikrino nukirstus medžius ir rado galimų pažeidimų: tikėtina, kad kai kurie medžiai buvo saugotini – t. y. 18 pušų ir vieno beržo kamienų skersmuo buvo didesnis nei 20 cm.
Savivaldybės specialistai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos padėti įvertinti, ar teritorijoje nukirsti medžiai buvo priskiriami saugotiniems. Pripažinus žalą gamtai, už 19 saugotinų medžių nukirtimą savininkas turėtų atlyginti daugiau nei 5000 Eur nuostolių.
„Esame dėkingi miestiečiams, kurie akylai saugo miesto medžius ir pastebi, kai piktnaudžiaujama teisėmis“, – sako Gintautas Runovičius, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas.
Apsaugoti net ir vertingus medžius sudėtinga
Želdiniai priskiriami saugotiniems vadovaujantis Vyriausybės nutarimu „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“. Tai pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi specialistai.
Privačiuose miesto sklypuose saugotini yra didesnio nei 20 cm skersmens kamieno ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Visi kiti nėra saugotini. Tarp jų – invaziniai augalai, kitos medžių rūšys, vaismedžiai. Nors skirstymas atrodo gana aiškus, dažnai būna sudėtinga užtikrinti net ir brandžių, saugotinų medžių privačiuose sklypuose saugumą.
Savivaldybės specialistams fiziškai sunku patikrinti kiekvieną kertamą medį – privačių sklypų savininkai su jais nederina, kada darbai bus atlikti, ne visada jie įsileidžiami į privačią teritoriją. Taip pat sudėtinga išmatuoti, kokio storio medis nukirstas, nes pagal galiojantį Želdynų įstatymą medžio kamieno storis matuojamas 1,3 m aukštyje. Tačiau kai medis jau nukirstas, dažniausiai galima išmatuoti tik likusį kelmą. O jis visada storesnis nei medžio kamienas 1,3 m aukštyje.
„Tikimės aiškesnių taisyklių, kaip saugoti medžius privačiuose sklypuose. Reikėtų ir patvirtintos tvarkos, kaip tuos medžius atskirti – saugotinas jis ar ne“, – įsitikinęs Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistas Algimantas Urbonas.
Anot jo, kaip pavyzdinė tvarka galėtų būti miškininkų taikoma metodika, kai medžio kamieno storis skaičiuojamas matuojant kelmą ir taikant tam tikrą įvertį, koks medžio kamieno storis yra tam tikrame aukštyje. Mieste augantiems medžiams ši skaičiavimo metodika netaikoma, nes jų nulaibėjimas skiriasi nuo miško medžių. Bet remiantis šia metodika būtų galima rasti būdą, kaip paprasčiau įvertinti, ar sklypo savininkas nukirto saugotiną medį ar ne.
Privaloma informuoti
Vilniaus miesto savivaldybė privačių sklypų savininkų prašo el. paštu savivaldybe@vilnius.lt informuoti apie numatomus bet kokius želdynų kirtimus bei medžių genėjimą. Apie vaismedžių, krūmų kirtimą informuoti nereikia. „Kad ir privataus sklypo augmenija švarina orą, apsaugo nuo užterštumo visų mūsų aplinką.
Todėl labai prašome atsakingai elgtis su medžiais, juos saugoti. Medžiai auga lėtai. Daugelį jų pasodinome ne mes. Tai ir nelieskime jų. O jei yra būtinybė pašalinti vieną ar kitą medį, būtinai praneškite mums“, – primena G.Runovičius.
