Po pusantrų metų trukusių Kauno ąžuolyno infrastruktūros atnaujinimo darbų kauniečiai vėl užplūdo šią patrauklią gamtos erdvę.
Bet Ąžuolynas pirmiausia yra išskirtinis gamtos kūrinys. Dabartinis jo dydis – 65 hektarai. Tokio dydžio Ąžuolyno nėra nė viename Europos mieste. O kuo dar jis įdomus?
Ąžuolynas buvo didesnis
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo darbuotojas botanikas Kęstutis Obelevičius pasakojo, kad prieš kelis šimtus metų šis Ąžuolynas ribojosi su Kaišiadorių rajone esančia Rumšiškių giria, plytėjo iki pat Kauno pilies, jo dalimi buvo ir Aukštųjų Šančių ąžuolynas.
Vystantis žemės ūkiui ir vykstant urbanizacijai Ąžuolynas sumažėjo.
Dabar čia auga 770 ąžuolų, kuriems 100–300 metų. Šie medžiai inventorizuoti, ant kiekvieno kamieno pakabintas jam suteiktas numeris.
Čia pat auga ir nemažai kur kas jaunesnių ąžuolų.
„Giles renka ir slepia voverės, kėkštai. Yra žinoma, kad kėkštai tik 30 procentų tokių slėptuvių atsimena. Kitos gilės įsišaknija, nors kartais ir ne vietoje.
Po seno didelio medžio laja augantiems jauniems ąžuolams stinga saulės šviesos. Todėl žmonės, prieš sodindami ąžuolus, turi išmanyti, kuri vieta jiems tinkama“, – pasakojo K.Obelevičius.
Jaunas galima valgyti
Gamtininkas sakė, kad Lietuvoje yra 1 tūkstantis 400 augalų rūšių. Kauno ąžuolyne auga 513 rūšių augalai.
Tarp jų – ir žavingai atrodančios valgomosios geltonpintės. Geltonos spalvos vaisiakūniai tarsi čerpės glaudžiai prilipę vienas prie kito ir kopia medžio kamienu aukštyn.
„Šis grybas, kol jaunas, yra valgomas. Kai pasensta, sukietėja lyg trintukas.
Bandžiau jį virti, bet jis taip ir nesuminkštėjo. Šie grybai ant sveikų medžių neauga, jei matome tokį augalą, vadinasi, medis jau pažeistas puvėsio“, – pasakojo botanikas.
Įsigalės raudonieji ąžuolai?
Sovietmečiu į Lietuvą pateko ir net Ąžuolyne buvo pasodinta invazinių augalų.
Vieni tokių – baltažiedės rubinijos. Jos primena akacijas. Tai jau subrendę medžiai, todėl šalinti jų neskubama.
Ne invaziniai, bet pas mus introdukuoti yra Ąžuolyne augantys raudonieji ąžuolai. Jų lapų galai ne apvalūs, kaip lietuviškų ąžuolų, o karpyti, rudenį jie nusidažo raudona spalva.
Gilės mažesnės, su didesnėmis kepurėmis.
„Šių ąžuolų mediena tokia pat vertinga, auga jie greičiau, bet tai yra svetimžemis augalas. Geriau, kad pas mus augtų įprasti ąžuolai.
Vis dėlto klimatui šylant mūsų ąžuolai gali pradėti geriau augti Latvijos teritorijoje, o pas mus įsigalėti raudonieji ąžuolai“, – ateities vizija dalijosi K.Obelevičius.
Keista, bet Ąžuolyne auga ir graikinių riešutmedžių.
Kauno botanikos sodo gamtininkas pasakojo, kad vertingi yra ne tik patys riešutai.
Šių medžių lapai yra vieninteliai, kuriuos galima džiovinti tiesioginiuose saulės spinduliuose ir iš jų gaminti gausią vitaminų arbatą.
