Tvarus šienavimas ar tiesiog tinginystė? Daugelis vilniečių, stebinčių, kaip miesto tvarkytojai paskubomis kapoja peraugusią žolę, neabejoja: tai paprasčiausias nevalyvumas.
Prieš Jonines jie karčiai juokavo, kad vainikų pinti nebūtina keliauti į pievas – užtenka išeiti į gatves, kuriose žolynų į valias.
Jeigu ir toliau toks tvarus šienavimas tęsis, netrukus ir paparčio žiedo gatvėse bus galima ieškoti.
O štai valdininkai atšauna, kad nėra ko skubėti pjauti žolę, kaip buvo įprasta anksčiau.
Esą trumpa veja yra menkas prieglobstis joje gyvenantiems vabzdžiams, tokioje vejoje retai kada žydi gėlės, joje nesusilaiko drėgmė, tad saulė žolę išdegina.
Iki nelaimės – žingsnis
Geležinio Vilko gatvėje avarijos priežastis – aukšta žolė.
Reikia pabelsti į medį, kad taip neatsitiktų. Nes ilgoje gatvėje, kurios kai kuriose atkarpose leidžiamas iki 80 kilometrų per valandą greitis, nepjauta visa skiriamoji juosta.
Taip, ties apsisukimais šiek tiek tiek pašienauta, bet vairuotojai skundžiasi, kad apsisukant vis tiek reikia vos ne įvažiuoti į antrąją juostą, kad pamatytum atlekiantį automobilį.
Kiti vairuotojai rizikuoja – staigiai šoka į eismo juostą tikėdamiesi, kad pavyks išvengti susidūrimo.
Didžiausia bėda – ties apsisukimais netoli Didlaukio, J.Kazlausko ir Ozo gatvėmis.
Kaip ir judriame Nemenčinės plente, kur apsisukant atvažiuojančių automobilių per aukštą žolę skiriamojoje juostoje taip pat nematyti.
Visi kratėsi atsakomybės
Nors daug kalbama apie tvarumą, savivaldybė taip ir neišsiaiškino, kas Žirmūnuose pasielgė itin barbariškai – šaligatvių kraštuose žolę išdegino chemikalais. Tam, kad nereikėtų pjauti.
Kai vietos gyventoja Gražina Levinskaitė užsuko pasiteirauti į Žirmūnų seniūniją ir paprašyti už tai nubausti kaltuosius, darbuotojai kratėsi atsakomybės.
Jie vilnietei tik pasiūlė atsakingo savivaldybės darbuotojo telefono numerį, bet šis taip pat nieko nežinojo.
Kai buvo išplatintos išdegintų plotų nuotraukos, aktyvistas Eduardas Kriščiūnas piktinosi, kad savivaldybė per visą dieną nerado laiko pakomentuoti šį atvejį.
Tad jis paklausimus nusiuntė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei augalininkystės tarnybai.
O štai Algirdo gatvėje prieš kelias dienas darbininkas džyrino dar nespėjusią tarp pasodintų medžių kaip reikiant sudygti žolę. „Kiek galima pjauti smėlį?“ – piktinosi vilniečiai.
Pasigenda aiškios tvarkos
Savivaldybės tarybos demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Žilvinas Šilgalis, birželio pradžioje pasipiktinęs nešienaujamais plotais Žvėryne, prieš kelias dienas turėjo piktintis dar labiau.
„Savivaldybė sureagavo ir pabandė bent dėl vaizdo aplinkui šią pievą apskusti, bet darbas į pievas, – sakė politikas. – Nupjovė ir paliko, net nupjautos žolės neišvežė, šaligatviai užteršti, viskas iškandžiota, absoliuti netvarka – ir čia centrinė miesto dalis.“
Jo nuomone, galima tarp gatvių ar šlaituose, kur žmonės nevaikšto, nešienauti, bet ten, kur bėgioja vaikai, vedžiojami augintiniai, priežiūra reikalinga.
Sukūrė naujas taisykles
Ar savivaldybė, skelbdama apie tvarų šienavimą, yra pranešusi apie naujovę teritorijas prižiūrinčioms įmonėms, nes panašu, kad mieste daug saviveiklos?
Savivaldybės Teritorijų tvarkymo poskyrio vedėja R.Ražanskienė tikino, kad teritorijas prižiūrinčios įmonės yra supažindintos su šienavimo akcentais ir įpareigotos juos įgyvendinti.
Kaip teritorijas prižiūrinčioms įmonėms nurodoma, kurias vietas šienauti, o kurias palikti neliestas?
R.Ražanskienė teigė, kad pagrindiniai 2022-ųjų šienavimo akcentai yra šie.
Pėsčiųjų, dviračių takai, važiuojamoji kelio dalis – ties jais šienaujama 1–2 metrų pločio atkarpa, toliau paliekama nešienaujama pieva. Jei yra gėlynas ar gėlyno ruožas – iki gėlyno šienaujama, o už gėlyno paliekama nešienaujama pieva.
Skiriamųjų juostų pradžios ir pabaigos, sankryžos, įvažos,išvažiavimai į gatves, įėjimai, išėjimai iš pėsčiųjų tako – 10 metrų šienaujama, kad būtų užtikrintas matomumas vairuotojams.
Trikampiai ties sankryžomis – šienaujamas visas želdinių plotas.
Želdiniai prie gatvių, kurie ribojasi su daugiabučiais namais, – šienaujamas visas želdinių plotas.
Želdiniai prie gatvių, kurie nesiriboja su daugiabučiais namais, – šienaujama 1 metro pločio atkarpa nuo šaligatvio, pėsčiųjų tako, toliau paliekama nešienaujama pieva.
Daugiabučių namų kiemai – šienaujamas visas želdinių plotas, kad veja nepasiektų 10 centimetrų aukščio.
Važiuojamoji gatvės dalis – ties ja šienaujama 1,5–2 metrų pločio atkarpa. Ten, kur juostos siauresnės, šienaujama 1 metro pločio atkarpa, likusi dalis nešienaujama.
Išminti takai šienaujami į vieną ar kitą pusę po 1 metro pločio atkarpą.
Prie medžių šienaujama remiantis protingumo kriterijais. Jei medis auga 0,5 metro nuo šaligatvio, jis patenka į šienavimo zoną, jei 1 metras zonoje – nešienaujama.
Greitkeliai – šienaujama po 1 metrą nuo važiuojamosios dalies.
Šlaitai prie gatvių – šienaujama 1–2 metrai nuo šlaito apačios.
Parkai, skverai, aikštės – šienaujamas visas želdinių plotas.
Želdiniai miesto centro teritorijoje, kur didesnis žmonių judėjimas, – šienaujamas visas želdinių plotas.
Šunų vedžiojimo aikštelės – šienaujama vidinė teritorija, aplink jas, palei tvorą – nešienaujama pieva.
Jeigu skiriamojoje juostoje yra kliūtis (atitvaras, tvora), iš abiejų jos pusių paliekamas 20 centimerų nešienaujamas plotas.
Neužstatytos teritorijos šienaujamos pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du kartus per sezoną: pirmą kartą po birželio 24 dienos, antrą kartą – po rugsėjo 1 dienos. s gali keistis priklausomai nuo oro sąlygų.
Pasak Ž.Šilgalio, miestas, saugodamas biologinę įvairovę, neturi jokio aiškesnio plano, labai netvarkingai išskutinėjamas: „Nei aiškumo, nei sistemos, nei tvarkos – toks hipsteriškas chaosas.“
Aplink – nė vieno namo
Apskritai savivaldybė nelinkusi vilniečiams aiškinti chaotiško šienavimo ypatumų. Kodėl Fabijoniškėse prie apšvietimo atramų palikti aukštos žolės kuokštai? Kodėl prie šaligatvių peraugusi žolė netvarkingai nukertama, o už kelių metrų palikti stagarai? Atsakymų į panašius klausimus negausi.
Nieko iš savivaldybės neišgirdo ir verslo centre L3 dirbantys vilniečiai, kurie pro biurų langus stebėjo, kaip pjaunamas didžiulis laukas netoli parodų ir konferencijų centro „Litexpo“.
Nežinia, kam reikėjo pjauti pievą, kuria niekas nevaikšto, arti nėra gyvenamųjų namų. Juokaudami vieno biuro darbuotojai traktorininką pavadino menininku. Jis suko ratus guldydamas pradalges, mažai kvaršindamas galvą, koks beprasmis jo darbas.
Paklausta, kodėl taip buvo nupjauta pieva prie Laisvės prospekto, savivaldybės Teritorijų tvarkymo poskyrio vedėja Rasa Ražanskienė aiškino, kad tai yra privati teritorija.
Laukinė gamta – už miesto
Buvęs meras Artūras Zuokas sutiko, kad daugelis Vilniaus teritorijų dabar atrodo netvarkingos ir neprižiūrimos.
Jo manymu, sumanymas natūralią gamtą perkelti į miestą yra keistas.
„Jeigu man reikia laukinės pievos, pelkių, miško ar dar ko nors, natūralu, kad tada aš važiuoju už miesto“, – pasakojo A.Zuokas.
Nešienautų gatvių ir aikščių jis nevadino pievomis: „Tai yra tiesiog nepjauta žolė, tam tikras apsileidimas.
Galima sakyti, kad aš saugau gamtą ir todėl nesiprausiu arba nevalau dantų, nes dantų pasta teršia vandenį. Ar tada mes tai pateisintume?“
Kaip vieną tokį apsileidimo pavyzdį jis minėjo transporto žiedą prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Kitas pavyzdys – prie Operos ir baleto teatro vešintys gėlynai, apaugę žole ir atrodantys kaip keistas darinys.
„Atrodo, lyg miestas nesitvarko ir nevalo dantų“, – įvertino politikas. Jo žodžiais, negalima painioti žolės pjovimo su pievų priežiūra.
Yra pievų, kurios, laikantis tokios idėjos ir krypties, puikiausiai gali likti. Pavyzdžiui, Neries pakrantės, išskyrus vietas, pritaikytas žmonėms poilsiauti.
A.Zuokas pasisako už tai, kad ten, kur gyvena žmonės, žolė būtų pjaunama: „Man patinka, kaip mūsų miestų ir miestelių žmonės susitvarko aplink savo namus, tai estetiška ir gražu. Nori laukinės gamtos – važiuoji į Čepkelius arba į šalia esančius miškus.“
Daugiau dėmesio kiemams?
Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Donalda Meiželytė tikino, kad tvarus šienavimas – ne naujiena. Mat savivaldybė jau prieš trejus metus sukūrė natūralių, tvariomis vadinamų pievų žemėlapį.
Bet didžiausia problema birželio mėnesį ta, kad buvo labai daug lietaus, gana šilta, todėl žolė sparčiai augo, o aplinkos tvarkymo įmonės pradėjo darbą nuo magistralinių gatvių, taip pat buvo tos vietos, kur yra pėsčiųjų, dviračių takų.
Pasak D.Meiželytės, vilniečiai klaidingai mano, kad nešienautų pievų daug. Tiesiog kai kuriose tvarkytojai žolę pradėjo pjauti vėliau. Klaida yra ir manyti, kad bus nešienaujami kiemai: „Ne, kaip tik kiemams tvarkyti ir šienauti mes galėsime skirti daugiau dėmesio, nes jo nebereikės tiek toms teritorijoms, kur leisime gamtai natūraliai vešėti.“
Minėjo pasaulinę akciją
Savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė pridūrė, kad, vertinant naudą biologinei įvairovei bei kitus aspektus, buvo pasirinkta mažinti šienaujamų vejų plotus ir šienauti tas vietas, kurios tarnauja tam tikrai funkcijai.
Ji priminė pasaulinę akciją „No Mow May“, skatinančią gegužės mėnesį nešienauti kuo daugiau pirmųjų žiedų tam, kad bitės ir drugiai turėtų maisto ir galėtų rinkti nektarą.
Savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius aiškino, kad tvari vejų šienavimo praktika taikoma Vokietijoje, Olandijoje.
Vilniečiams šypseną sukėlė jo pasakojimas, kad prie savivaldybės esantis skveras praėjusiais metais nebuvo šienaujamas, ir šiemet toje vietoje natūraliai pridygo kaštonų, kuriuos iškas ir išdalys gyventojams.
O kaip dėl erkių? Anot D.Meiželytės, yra vietų, dėl kurių šunų augintojai dažniausiai skundžiasi. Tos vietos užfiksuotos. Jei savivaldybė sulauks dar kelių augintinių savininkų skundų, tas pievas nušienaus.
R.Baniulienė aiškino, kad erkių populiacija labiau paplitusi miško pievose, tačiau pamiškėse lakstydami gyvūnai jas gali pernešti ir į kiemo veją.
Todėl vienintelis jos patarimas – pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
