Anot duomenų, nuo 2020 metų rugpjūčio iki 2021-ųjų liepos sunaikinta 13 235 kvadratiniai kilometrai atogrąžų miško. Tai yra beveik 22 proc. daugiau nei per tą patį ankstesnių metų laikotarpį, kai taip pat registruoti rekordiniai rodikliai.
Amazonijos atogrąžų miškai turi ypatingą reikšmę klimato apsaugai, jie vadinami Žemės „žaliaisiais plaučiais“. Tačiau Braziliją valdant ultradešiniajam prezidentui Jairui Bolsonarui, miškų naikinimas smarkiai išaugo. Nuo jo kadencijos pradžios trečią kartą iš eilės fiksuotas išaugęs miškų kirtimas.
Aplinkos ir klimato aktyvistai dėl to tiesiogiai kaltina J. Bolsonaro politiką. Jis esą skatina neteisėtus kirtimus. J. Bolsonaras jau per rinkimų kampaniją pareiškė, kad aktyviau ekonomiškai išnaudos Amazonijos regioną. Jis saugomas teritorijas vis atveria žemės ūkiui bei kalnakasybos sektoriui.
Brazilijos aplinkos ministras pripažino, kad nauji skaičiai yra „iššūkis“. Jis kartu paskelbė apie ryžtingą kovą su nusikalstamumu aplinkai.
Pasaulio klimato konferencijoje Glazge daugiau kaip šimtas valstybių, įskaitant Braziliją, įsipareigojo iki 2030 metų sustabdyti miškų kirtimus.
