Kaip tik šiuo metu prekybai eglutėmis ruošiasi ir Valstybinių miškų urėdija (VMU). Šįkart VMU direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius papasakojo ne tik apie tai, kaip šią prekybą pakeitė pandemija, bet ir ką turėtume žinoti prieš parsinešdami į namus išsirinktą žaliaskarę.
Gruodžio 16 d. Valstybinių miškų urėdija visoje Lietuvoje rengs ir tradicija tapusią akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“, kuria skatinamas tvarus miško išteklių naudojimas ir gyventojai raginami namus puošti eglių šakomis.
Pakito tik darbų organizavimas
Susidomėjimas kalėdiniais medeliais prasideda jau lapkričio viduryje, tačiau, kaip pastebi M. Petkevičius, daugelis žaliaskarių pradeda ieškoti gruodžio viduryje ir šis bumas tęsiasi iki pat Kūčių vakaro. Kasmet VMU parduoda 25 tūkst. užaugintų eglučių.
„Kalėdinius medelius prekybai auginame specialiose plantacijose, kur medeliai sodinami bei prižiūrimi. Jų lajos formuojamos keletą metų, o išauginimas plantacijose trunka nuo 4 iki 7 metų. Tik mažesnė dalis Kalėdinių medelių (apie 6000 arba 25 proc.) ruošiama iš miško sklypų, dažniausiai tai griovių ar kitų komunikacijų trasos. Taip pat dalis plantacijose auginamų medelių rudenį persodinami į vazonus.
Pandemijos metu įpročiai nepakito. Tik darbus organizuojame kiek kitaip: prekybos vietose išdėstome medelius didesniame plote tam, kad žmonėms netektų būriuotis. Atsiskaitymai pagal galimybes vyksta atviroje erdvėje. Taip saugome ir darbuotojus, ir pirkėjus“, – pasakojo pašnekovas.
Kokią žaliaskarę rinktis?
Paprastai VMU kasmet prekiauja paprastosiomis, baltosiomis, dygiosiomis (sidabrinėmis) eglutėmis, kėniais bei kalninėmis ir juodosiomis pušimis. Visos šios medelių rūšys skiriasi dekoratyvumu. Anot M. Petkevičiaus, jų skirtinga spyglių spalva, lajos forma bei atsparumas.
Medelių kaina priklauso nuo jų rūšies, aukščio. Dažniausiai didesnio aukščio medeliai yra vyresni, todėl ir auginami bei prižiūrimi buvo ilgesnį laikotarpį. Taip pat kaina kinta jei medelis buvo persodintas į vazoną.
„Svarbu žinoti, kad kuomet žiemos metu eglutę laikome šiltuose namuose, paprastosios eglutės spygliai pradės byrėti jau kelių dienų, tačiau dygioji eglutė ar kėnis atsparesni laikymui kambaryje.
Žmonėms kalėdinio medelio išsirinkimas yra didelis džiaugsmas, o neretai ir visos šeimos ritualas. Priminčiau, kad reikia džiaugtis renkantis kalėdinį medelį, o jei išsirinkote su vazonu, nepamirškite tinkamai pasirūpinti gyvu augalu“, – patarimais dalijosi VMU specialistas.
Prakalbus apie medelių ir kompozicijų pasirinkimus, M. Petkevičius sakė, kad nemažai žmonių renkasi ne kirstus medelius, o medelius vazonuose ar šakas ir iš jų kuria įspūdingas kompozicijas, o pasirinkus medelį vazone, pavasarį jį galima persodinti ir taip jis taps aplinkos puošmena, o kartu ir primins apie šventes.
Po švenčių – ne į konteinerį
Kad kalėdinis medelis esanti vazone po švenčių pasodintas į atvirą gruntą prigytų, specialistas pataria atkreipti dėmesį į šaknų sistemą. Ji gali būti netinkama. 1/3 augalo antžeminės dalies turėtų sudaryti jų šaknų tūris. Taip pat svarbios laikymo sąlygos ir trukmė. Eglutę kambaryje reiktų laikyti ir laistyti iki kol neprasidės vegetacija. Dažniausiai tai trunka iki dviejų savaičių. Laikant ilgiau didėja tikimybė, kad augalas, kurį po švenčių išnešite ir pasodinsite į žemę, neprigis. Taip pat svarbu ir mažinti stresą augalui staigiai keičiant laikymo sąlygas. Medelį reikia aklimatizuoti – palaikyti vėsioje patalpoje keletą dienų prieš atnešant į šiltus namus, ir išgabenant į sodinimo ar žiemojimo vietą. Persodinti iš vazono į atvirą gruntą galima ir po švenčių, jei žemė vis dar neįšalusi.
„Svarbu medeliu tinkamai pasirūpinti ir šventėms pasibaigus. Neišmeskite jo į konteinerį. Jei įsigytas medelis su vazonu, pasistenkite jį tinkamai prižiūrėti, išlaikyti ir pasodinti.
Jei medelis ne vazone ar tai yra šakos, savivaldybės po šventinio laikotarpio organizuoja šių medelių surinkimą bei skelbia informaciją apie žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių vietas. Tokias eglutes ar šakas reiktų išgabenti į šias aikšteles, kur jos bus surinktos, vėliau smulkinamos, kompostuojamos ir kitaip panaudojamos“, – pasakojo M. Petkevičius.
