Atnaujinant Kauno Ąžuolyno pėsčiųjų ir dviračių takus kai kurie jų buvo platinami. Siekdami, kad nenukentėtų nė vienas medis ar net jo likučiai, darbininkai vieną tokį stuobrį, styrantį prie pat tako, besidriekiančio už Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo, išsaugojo. Asfaltuotą kelio atkarpą toje vietoje susiaurino, o kamieno likučius įrėmino žemu metaliniu bortu.
Toks sprendimas sukėlė nemažas dviratininkų diskusijas. Vieni įsitikinę, kad žalumą mieste reikia puoselėti, bet abejojo, ar verta saugoti net medžių kelmus. Kiti svarstė, kas atsakys už tai, jei dviratininkas nepastebės tako susiaurėjimo, atsitrenks į kamieno liekanas ir susižalos.
Dar kiti aiškino, kad Ąžuolyne gyvena saugomi niūraspalviai auksavabaliai ir kiti įdomūs vabalai, jie minta sena mediena ir jos pašalinti negalima, o dviratininkai galėtų nesiskųsti ir kliūtį paprasčiausiai apvažiuoti. Kai kas net siūlė kamieną paguldyti greta kelio ir pateikti informaciją apie vabalus bei jų buveines.
Ąžuolyno infrastruktūros atnaujinimo projekto autorė architektė Jurgita Eivaitė paaiškino, kad tariantis su dendrologais, kaip saugoti medžius ir jų likučius, šie patikino, jog seno ąžuolo kamienas nesunyks dar bent 10 metų, jo mediena maitinsis vabalai.
„Todėl jį ir išsaugojome. Toje vietoje dviračių takas yra 7 metrų pločio, nemanau, kad kam nors medžio liekanos trukdys. Gal atrodo ir nelabai gražiai, bet taip nusilenkėme gamtai“, – sakė architektė.
Kitose vietose, kur takai neplatinami, bet prie jų auga ąžuolai, prie medžių nebus įrengiami borteliai, kad tokios kliūtys vertingiems augalams nekenktų.
