„Ji laužė eglės šakas, kišo jas maišan ir paspruko. Norėčiau, kad ji grįžtų ir atsiprašytų už savo poelgį, nes ši moteris nežino, kad yra užfiksuota nusikaltimo vietoje“, – naujienų portalui JP sakė J.Aleknavičiūtė.
Toks nusikaltimas pribloškė
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gatvės 31-ojo namo pirmininkė J.Aleknavičiūtė sako, kad prieš artėjančias šventes visi nori papuošti artimųjų kapus. Padaugėja ir norinčiųjų ką nors dykai nugvelbti. Taip atsitiko ir šį kartą. Geidžiama tapo minėto namo bendrijos sidabrinė eglutė, kuri yra puoselėjama metų metus.
„Su kaimynais tvarkėme namo aplinką, grėbėme lapus ir kaip tik apžiūrėjau eglutę. Galvojau, kokia ji graži, svarsčiau, kad su kaimynais galėtume žiemą ją papuošti Kalėdiniais akcentais. Tačiau kilo įtarimas, kad apačioje lyg ir trūksta vienos didelės šakos, likau nustebina“, – pasakojo Jolanta.
Kitą vakarą, moteris išėjusi pasivaikščioti su savo augintiniu Onilu, negalėjo patikėti tuo, ką pamatė savo akimis.
„Su Oniliuku apėjome ratą. Grįžtant, prie namų išgirdau keistą garsą. Matau prie mūsų daugiabučių namų pušelių lyg ir kažkokį šešėlį, gatvelėje stovi netvarkingai paliktas mažas automobilis ir girdžiu, kaip lūžta šakos. Žiūriu kažkokia moteris mūsų eglę laužo, bet iš tos pusės, kur nesimato nuo namo. Man šokas buvo. Čiupau Onilą ir nubėgome prie eglės. Pradėjau šaukti – ką jūs darot?
Kam jūs tą eglę draskot? Moteris staigiai susigriebė šakas, sumetė jas į maišą ir, sakydama atsiprašau, nubėgo link automobilio. Pribėgau ir aš prie mašinos, bandžiau užstoti jai kelią. Šviesų moteris neįjungė, todėl negalėjau matyti numerių. Stoviu ir galvoju, ką dabar daryti, bet moteris dideliu greičiu iš kiemo išvažiavo atbulomis ir nurūko“, – pasakojo Jolanta.
Vaizdas – graudus
Grįžusi namo J.Aleknavičiūtė dar ilgai negalėjo atsigauti ir vis svarstė, kaip galima taip elgtis.
„Moteris buvo gražiai apsirengusi, šviesiu ilgu paltu, atrodė inteligentiškai. Svarstau, kad jai eglės šakų reikėjo puokštėms gaminti ir pardavinėti. Nežinau net ką galvoti, nes, jei žmogus norėtų puokšteles nešti ant savo artimųjų kapų, turbūt taip nesielgtų ir jų nepuoštų vogtomis šakomis“, – svarstė J.Aleknavičiūtė.
Nuolat namo aplinką puoselėjanti Jolanta sielvartavo, kad daug metų auginta ir kaimynų prižiūrėta eglė, dabar atrodo visai kitaip. „Tokia graži eglė buvo, o dabar baisu, tikrai graudus vaizdas, išskabyta visa medžio apačia. Nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę, jeigu ir toliau moteris būtų laužiusi šakas. Gerai, gal eglė ir atsigaus, bet pats poelgis – atvažiuoti tamsų vakarą į daugiabučio kiemą ir draskyti medį, man nesuprantamas“, – sakė Jolanta.
Svarsto kreiptis į policiją
Paklausta, kaip toliau elgsis ir ar kreipsis į policiją, namo pirmininkė dar svarsto kokį sprendimą priimti.
„Ant mūsų namo yra vaizdo kameros, įvykis tikrai užfiksuotas, esu tuo tikra, bet dar nežinau, kaip elgtis. Įvykio aprašymą paviešinau socialiniame tinkle. Jeigu reikės, viešai paskleisime ir filmuotą medžiagą. Eisiu iki galo, nieko nebijau ir, jeigu moteris neatsiras, neprisipažins ir neatsiprašys už savo poelgį, kreipsiuosi į policiją. Eglė gal ir atsigaus, bet atsakyti už savo poelgį irgi reikia“, – mano J.Aleknavičiūtė.
Žaizda – ilgiems metams
Tuo tarpu Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas, iš žurnalistų sužinojęs apie šį įvykį, jį pavadino chuliganizmu, o asmuo už medžių žalojimą turėtų atsakyti pinigine bauda.
G.Bronušas paaiškino, kad laužant medžių šakas jose atsiranda žaizdos, o per jas įsimeta grybiniai pakenkimai.
„Per atviras šakas, labai lengvai vystosi grybiniai pakenkimai, o jiems eglės ypač neatsparios. Nuo to laiko per 8-10 metų pakenkimas pereina ir į patį medį. Kada eglė sulauks savo brandos, ji jau bus su puviniu ir nebebus tokia, kokia būtų sveika. Be abejo, ir estetinis vaizdas tampa jau netoks gražus“, – komentavo G.Bronušas.
Kviečia į miško kirtavietes
Panevėžio regioninio padalinio vadovas paklaustas, ar prieš Visų Šventųjų dieną gyventojai laužyti medžių šakų važiuoja ir į mišką, pažymėjo, kad tokių problemų jau senai nebėra. Eilę metų girininkai vykdo akcijas, kurių metu gyventojai iš miško kirtaviečių gali pasirinkti eglių šakų tiek, kiek nori.
„Vienais metais, prieš Vėlines, buvome parsivežę eglišakių į savo girininkiją, kad nereikėtų žmonių siųsti į kirtavietę. Nuo šios iniciatyvos susidarė graži praktika. Gyventojai skambina patys ir klausia, ar galėtume atvažiuoti pasirinkti šakų. Mes noriai bendradarbiaujame su žmonėm, kviečiame ir skatiname juos atvykti į kirtavietes. Todėl tokių minčių, kad žmonės aklai eitų į mišką ir laužytų spygliuočių šakas, tikrai nėra ir užfiksuoti tokių pažeidimų neteko“, – teigė G.Bronušas.
Gyventojai darbo dienomis gali kreiptis į girininkijas, o girininkai nuoširdžiai ir geranoriškai parodys ir pasakys, kuriose kirtavietėse galima pasirinkti šakų. Tokia iniciatyva vykdoma nuo tada, kai buvo įkurta Valstybinių miškų urėdija.
