Nuo seniausių laikų iki šių dienų
Vynmedžiai pasaulyje auginami nuo seniausių laikų, pirmieji duomenys apie šiuos lepius, tačiau kartu ir pakankamai gyvybingus augalus datuojami 4000 metais prieš mūsų erą. Livonijos ordinas vynmedžius ir vyndarystės amatą į Baltijos šalis atvežė dar XIV a. Rašytiniuose šaltiniuose teigiama, kad Lietuvoje vynmedžius pirmasis paminėjo Žanas Emanuelis Žiliberas, dėstęs gamtos mokslus Vilniaus universitete.
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais vynuogių vynas jau nebuvo naujiena, o XVIII a. Lietuvoje šalia vienuolynų buvo įveisti 339 vynuogynai. Dauguma vienuolynų turėjo savo vynuogynus, o iš vynuogių gamindavo vyną.
Tradiciškai Lietuva nelaikoma vynuogių ar vyndarių kraštu, tačiau dvarų sodybose vynuogynai auginti nuo seno, jau nuo karalienės Bonos Sforcos laikų bandyta plėtoti europietiškąją kultūrą. XVI a. vokiečių bajorų įkurtame Ilzenbergo dvare, pasodintas vynuogynas tapo vienu labiausiai į šiaurę nutolusiu vynuogynu po atviru dangumi visame pasaulyje.
Atkurto dvaro laukuose, 0,8 ha plote, 2019 m. pasodinta 1200 pirmųjų vynmedžių. Šiais metais jaunučiai vynmedžiai žaliuoja dar 4,5 ha plote.
Išvesta ir JAV
Panašiomis gamtinėmis sąlygomis kaip Ilzenberge vynuogės auginamos ir Šiaurės Amerikoje. Mokslininkų-selekcininkų pasiekimai kryžminant klasikines europietiškąsias vynuogių veisles su vietinėmis, sukūrė galimybes Lietuvoje atvirame lauke auginti vynmedžių veisles, tinkamas ir valgyti, ir vynui gaminti. Didžioji dalis čia pasodintų vynmedžių veislių yra išvesta JAV selekcininkų.
Vieni dvaro vynmedžiai nokina mėlynų uogų veisles: ‘Marquette‘ ir ‘Frontenac‘. Kiti vilioja žalsvomis ir gelsvomis uogomis: ‘Frontenac blanc‘, ‘St.Pepin‘, ‘La Crescent‘, ‘Adalmina‘. Neatsisakyta ir lietuviškų desertinių veislių – auginamos ‘Juodupė‘, ‘Varduva‘.
„Vynmedžiai žiemojo gerai, jau džiugina gražiu derliumi, tikimės priskinti virš 800 kg vynuogių. Vadinasi einame tinkama kryptimi“, – sakė „Ilzenbergo dvaro“ turto eksploatacijos vadovas Redas Matuzonis. Vynmedžių priežiūra besirūpinančio specialisto teigimu, vynuogynas – tai ne vien uogos ar vyndarystė. Tai dvaro istorinių gijų tąsa, išskirtinis landšafto elementas, estetinė-emocinė vieta.
„Atvykę žmonės turi pamatyti, kaip tai atrodo, pasigrožėti, suprasti. Pasivaikščiojimas šalia vynuogyno vingiuojančiu apžvalginiu taku tikrai neprailgsta, sustiprina dvariškumo pojūtį, vynuogėmis žavisi ir jaunimas, ir senjorai,“ – pasakojo R.Matuzonis.
Priežiūra atsiperka
Pasak Redo Matuzonio, vynmedžiai reikalauja dėmesio ir palepinimo. Šių augalų priežiūra – ištisa filosofija: laiku atliktas genėjimas, uogų kekių atidengimas, nuolatinis stebėjimas ir tinkama apsauga nuo ligų leidžia tikėtis gausaus derliaus. Vynuogyne augančių vynmedžių veislės atsparios miltligei, o tai ekologinio ūkininkavimo principais besivadovaujančiam Ilzenbergo dvaro ūkiui tikrai svarbu.
R.Matuzonis pasidalijo įdomia praktiška vynuogyno priežiūros patirtimi: vynuogyno pakraščiuose sodinamos rožės suteikia ne tik papildomo žavesio. Jų krūmai, apnikus ligoms, tampa savotiškais „informatoriais“, įspėjančiais, kad pavojus gresia ir vynmedžiams. Įspūdingos sunokusios vynuogių kekės džiugina iš tolo, šis vaizdas atperka nelengvą fizinį darbą vynuogyne.
Naudos tikrai daug
Vynuogės – unikalios uogos, pasižyminčios ne tik išskirtiniu skoniu, bet ir chemine sudėtimi, naudojamos ne tik vynui gaminti. Nuo seno medicina vynuoges laikė žmogaus organizmui reikalingų cheminių medžiagų lobiu, jose yra aptikta apie 150 biologiškai aktyvių medžiagų.
Garsusis graikų gydytojas Hipokratas teigė, kad vynuogių sultys ir motinos pienas yra lygiaverčiai produktai savo maistingumu ir nauda žmogaus organizmui. Tad vynuogyno perspektyvos išties puikios: uogų panaudojimas sultims ir džemui, aliejui, ekologiškai kosmetikai, sveikatinimo priemonėms gaminti. Idėjų tikrai nepritrūks, o dabartyje, vynmedžių jaunuolynui bręstant, Ilzenbergo dvare lankytojams siūloma pasimėgauti ypatingais natūralaus vynuogių skonio ledais.
