Dar gilioje senovėje į darželius buvo sodinamos gamtoje atrinktos dekoratyvesnės kraujažolių formos, pvz., rožiniais ar violetiniais žiedais. Šią atranką ir galime laikyti kraujažolių selekcijos pradžia. O 1902 m. išvesta žema (apie 20 cm aukščio), pilkšvai žaliais lapais ir šviesiai geltonais žiedais Achillea×lewisii 'King Edward', tapo pirmuoju kraujažolių veislių hitu.
Ji ir dabar, po daugiau kaip šimto metų, tebėra auginama ir mėgstama Europoje. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune daugiamečių augalų gėlynuose auginama per dvidešimt kraujažolių veislių, stebinančių lankytojus įvairove ir neįprastais ryškiaspalviais žiedynais.
O ką jūs žinote apie kraujažoles?
Lietuvoje savaime randamos trys kraujažolių rūšys
Kraujažolės (Achillea) – astrinių (Asteraceae) šeimos žolinių augalų gentis, kurioje yra apie 145 rūšys. Pasak legendos, Trojos kare mitinis herojus Achilas kraujažolėmis gydė žaizdas, todėl šiam augalui buvo suteiktas lotyniškas Achillea vardas. Kraujažolės plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jos auga pievose, pakelėse, smėlynuose Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje plačiausiai paplitusi visiems pažįstama paprastoji kraujažolė (A. millefolium).
„Tai viena dažniausių mūsų floros rūšių, randama pievose, ganyklose, šlaituose, pamiškėse, dirvonuose, pakelėse, palaukėse, kiemuose. Gamtoje paprastosios kraujažolės graižų spalva labai varijuoja: dažniausiai randami augalai įvairių atspalvių baltais graižais, tačiau pasitaiko ir rožinių ar violetinių.
Krantinė kraujažolė (A. salicina) Lietuvoje apyretė ir prieraiši paupių pievoms ar krūmynams. Pati rečiausia yra pievinė kraujažolė (A. ptarmica), kurią galima rasti paupių ar paežerių pievose. Visos kitos rūšys yra atvežtinės – introdukuotos,“ – sako VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Nuo aukštaūgių iki pilnavidurių
Po pirmųjų populiarumo susilaukusių veislių sėkmės selekcininkai išsikėlė uždavinį išvesti veislių su kitokios spalvos žiedais. Pirmajam tai pavyko Wilhelmui Kikilusui: jis išvedė keturias sėkmingai įvertintas veisles – 'Apfelblüte' (šviesiai rožinė), 'Hoffnung' (kreminė), 'Fanal' (ryškiai raudona) ir 'Lachsschönheit' (lašišos rausvumo). Po kurio laiko buvo išvestos ir pilnavidurės kraujažolių veislės – A. ptarmica 'The Pearl', 'Double Diamond', 'Flore Pleno'.
Išskirtinė kraujažolių savybė – jų žiedų spalvos nuolat kinta nuo pumpurų formavimosi iki žydėjimo pabaigos, todėl viename kere galima pamatyti skirtingų atspalvių žiedynus. Didžiausia žiedų spalvų įvairove pasižymi A. millefolium ir tarprūšiniai hibridai. Dekoratyvūs ne tik šių augalų žiedai, bet ir lapai – nuo pilkos iki tamsiai žalios spalvos.
VDU Botanikos sode Kaune, tarp keliasdešimties įvairiaspalvių kraujažolių veislių, galima pamatyti kreminiais žiedynais žydinčią 'Alabaster', užaugančią apie 75 cm aukščio ir pavadintą alebastru dėl žiedų spalvos – žydėjimo pradžioje jie būna švelniai gelsvi, o vėliau pašviesėja. Taip pat Karališkosios sodininkystės draugijos apdovanotas veisles 'Belle Epoque' (rožiniais žiedais) ir 'Hella Glashoff' (geltonais žiedais).
Čia auginama ir viena aukščiausių veislių – vingiorykštinė kraujažolė (A. filipendulina) 'Gold Plate' ryškiais, neblunkančiais geltonais žiedais, užaugančią iki 90 – 150 cm. Oranžiniais žiedais žydi 'Terracotta' veislė, lašišos rausvumo – 'Lachsschönheit', oranžiškai raudonai – 'Safran', baltai – 'Schneetaler', šviesiai rožiniai – 'Wesersandstein'.
Ilgai žydinti ir nereikli gėlė
Kraujažolės vertinamos dėl nereiklumo augimo sąlygoms. Dauguma rūšių gerai auga sausoje arba drėgnoje (bet ne šlapioje) dirvoje. Derlingoje žemėje augalai vešlesni, žiedai ryškesni, žiedynai didesni. Kraujažolės šviesomėgės, bet pakenčia lengvą pavėsį. Saulėkaitoje augančių kai kurių ryškiaspalvių kraujažolių žiedų spalva išblunka. Daugelis kraujažolių yra atsparios ligoms ir kenkėjams, tačiau kai kurias veisles karštu ir drėgnu oru gali pažeisti grybinės ligos (puviniai).
Želdynuose kraujažolės sukuria lengvumo įspūdį, pasteliniai jų žiedų atspalviai puikiai papildo tuo pat laiku žydinčių gėlių – šiušelių, levandų, veronikų, šalavijų, rusmenių, penstemonų, astrų, liūtpėdžių, notrų, katžolių, baltagalvių, monardų, ežiuolių, žiognagių ir daugelio kitų – įvairovę.
Kraujažolės labai ilgai žydi – ankstyvos veislės pradeda žydėti birželio mėnesį, vėlyvos žydi iki vasaros pabaigos. Žydėjimo trukmę galima prailginti išskynus dalį žiedynų – tuomet augalas išleidžia naujus, tiesa, jie būna smulkesni ir ne tokie ryškūs.
Kraujažolių žiedynai naudojami floristikoje – skintų ir džiovintų gėlių kompozicijose. Kadangi net ir sudžiūvę išlaiko žiedynui būdingą spalvą, naudojami džiovintų gėlių kompozicijose.
Norite auginti kraujažoles savo gėlynuose? VDU Botanikos sodo vyr. sodininkė Indrė Lukšytė pataria:
- kraujažolės – šviesomėgiai augalai, mėgstantys lengvą, purų, derlingą dirvožemį, drėgną, bet ne šlapią vietą;
- A. filipendulina, A. millefolium bei jų veislės žydi nuo birželio iki rugpjūčio;
- nuolat išskindami nužydėjusius kraujažolių žiedynus, ne tik pratęsite jų žydėjimo laiką, bet tokiu būdu sustiprinsite augalą – jis sparčiau augs, bus vešlesnis;
- nors A. millefolium yra daugiametis augalas, tačiau kai kurios veislės yra trumpaamžiai augalai. Tai reiškia, kad kartais jos gali žūti jau po pirmų auginimo metų. Norint, kad augalas gerai augtų, reikia jį nuolat stebėti – jeigu pastebite, kad kraujažolė prastai auga – pasodinkite į kitą vietą, nupjaukite jos žiedynus. Kraujažolių šaknys yra dirvos paviršiuje, tad dažniau purenkite dirvą apie jas;
- kraujažolių rūšys dauginamos sėklomis, kero dalijimu, auginiais, o veislės – tik kero dalijimu, auginiais; kraujažoles kero dalijimu galima persodinti nuo pavasario iki rudens, tačiau reikėtų vengti augalus dauginti sausrų, karščių ar žydėjimo metu;
- kraujažolėms būdingas greitas augimas. Pasodinus tinkamu laiku, gausiai tręšiant kompleksinėmis trąšomis, laistant, augalas gali jau pirmais pasodinimo metais taip suvešėti, kad bus galima jį padauginti kero dalijimu.
