Neįmanoma nepastebėti
Pastaruoju metu iš Vilkaviškio į Marijampolę vykstančiųjų dėmesį atkreipė šalia pagrindinio kelio baltuojantys dideli „kamuoliai“. Jų tarsi pabirę poroje vietų, iš viso – net kelios dešimtys galvų.
Jau nuo praėjusios savaitės akis Vilkaviškio prieigose traukiantys rutulio formos objektai – tai didieji kukurdvelkiai, kitaip dar vadinami didžiosiomis langermanijomis.
Tai – grybai, kurių tiesiog neįmanoma nepastebėti. Mat paprastai jie auga ne miškuose, o pievose, ganyklose, laukuose, parkuose ar netgi sodybose ir išsipučia iki įspūdingo dydžio. Kukurdvelkiai gali užaugti daugiau nei pusmetrio skersmens, nors paprastai pasiekia arbūzo ar futbolo kamuolio dydį.
Įspūdingas dydis – didžiausias šio pumpotaukšlinių šeimos grybo priešas. Dėl to kukurdvelkiui, skirtingai nei miško samanose besislepiantiems kepurėtiems jo giminaičiams, sunku išlikti nepastebėtam ir nesunaikintam. Dėl kamuolį primenančios formos žmonės, užuot gėrėjęsi gamtos kūryba, šiuos grybus dažnai nuspiria, jiems dar nespėjus subrandinti milžiniško kiekio nokinamų sporų.
Todėl langermanija ilgą laiką buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir laikyta sparčiai nykstančiu grybu. Taigi, už išrautą ar nuspirtą didįjį kukurdvelkį galėjai gauti ir nemenką baudą.
Renka duomenis
Tačiau nuo 2019 m. iš saugomų grybų sąrašo didieji kukurdvelkiai išbraukti.
Įdomu tai, kad Lietuvos mikologų draugijos (LMD) nariai didįjį kukurdvelkį išrinko Lietuvos 2021 metų grybu. Dabar LMD renka informaciją apie šių grybų radavietes Lietuvoje.
Tad jei pastebėjote augant didįjį kukurdvelkį, prašoma apie tai pranešti Lietuvos mikologų draugijos feisbuko paskyroje, nurodant grybo augimo vietą, vaisiakūnių dydžius, pridedant nuotraukų. Tai svarbu, norint įvertinti šio grybo būklę ir paplitimą Lietuvoje.
Informaciją taip pat kviečiama teikti tinklalapyje www.inaturalist.org.
Metų gale mokslininkai žada paskelbti apibendrintus šio grybo stebėjimų duomenis.
O užfiksavę ir duomenis perdavę mikologams šio grybo galite ir paragauti – kukurdvelkius, kol jie jauni, galima drąsiai rinkti.
Šis grybas nėra nei nuodingas, nei labai vertingas, tad ypatingo skonio nesitikėkite, tačiau kol mėsa balta – grybas valgomas.
Ir maistas, ir vaistas
Maistui didysis kukurdvelkis vartojamas netgi termiškai neapdorotas, jo galima dėti į salotas. Paruošiamas labai paprastai: grybas supjaustomas plonais griežinėliais, šiek tiek užberiama druskos, pašlakstoma citrinų sultimis ir paliekama kelioms valandoms.
Grybą galima pabarstyti prieskoniais, apvolioti džiūvėsėliuose ar miltuose ir kepti keptuvėje arba ant grotelių, o kai kas langermanijas netgi konservuoja žiemai.
Teigiama, jog kukurdvelkį neblogai pažįsta Sibiro gyventojai, ypač medžiotojai, medkirčiai – tie, kurių darbas pavojingas ir dažnai tenka susižeisti. Tokios nelaimės miške atveju kukurdvelkis yra geras pagalbininkas: šviežias jis perlaužiamas ir vidine puse dedamas ant žaizdos. Grybas sustabdo kraujavimą, žaizda greitai užsitraukia.
Kukurdvelkis per savaitę kitą susensta. Jo žievė iš pradžių paruduoja, o paskui viduje lieka į poroloną panaši masė su sporomis – smarkiau palietus, pasklinda rusvas debesėlis.
Dėl tokio vaizdo grybas skirtinguose regionuose vadinamas kukurbezdžiu, milžininiu bizdžiumi, kukurbezdaliu, kubyzdaliu, kubezdoliu, didžiuoju bezduku.
O Suvalkijoje žmonės didžiuosius kukurdvelkius, kaip ir jo mažesnius giminaičius – baltuosius, ilguosius kukurdvelkius bei pumpotaukšlius – dažniausiai vadindavo skuzbezdaliais.
