Penki beržai pasmerkti myriop. Dėl jų aktyvios vilnietės Rasa Sičiūnienė ir Jekaterina Lavrinec dar pirmadienį užvertė laiškais savivaldybę, bet darbai vyksta toliau.
Olimpiečių gatvėje, ties rekonstruojama Neries krantine, įrengiama terasa. Tiesiai po beržais. Betoninis terasos pagrindas visiškai uždengia, prispaudžia medžių šaknis, po beržų lajomis dar klojama lentų danga. Tad lyjant vanduo nubėgs į šonus ir jų šaknys nebus drėkinamos.
O dar vasarą įsismarkavus karščiams savivaldybė dėstė, kaip priims į darbą profesionalius arboristus, kaip gelbės medžius, kaip išlaisvins jų šaknis, o kai kur net apipils drėgmę sulaikančiu mulčiu. Pasirodo, tai buvo tik tuščios kalbos.
Prognozės – nelinksmos
R.Sičiūnienė prie laiško sostinės valdininkams prikabino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip tvarkoma Neries krantinė ties Olimpiečių gatve.
„Kokiems sadistams reikia būti, kad šitaip užbetonuotum medžių šaknis, tuo labiau kad prie betono iš karto nutiestas šaligatvis. O paskui dar ir paskutinį prie šaknų likusį kvadratėlį uždengti lentomis?
Jums labai reikia terasos? Tai terasai laikyti užtenka betono polių“, – įsitikinusi R.Sičiūnienė.
Vilnietė ironizavo: po metų ar dvejų taip įkalinti beržai nudžius. Tada vėl bus proga lupti terasos lentas ir kloti naujas? „Tai gal rėžkite tuos gražuolius beržus iškart, kaip padarėte su medžiais kitoje Karaliaus Mindaugo tilto pusėje, prieš Vrublevskių biblioteką?“ – klausė R.Sičiūnienė.
Ji pareikalavo kuo greičiau ištrupinti betoną ant medžių šaknų, o įrengiant terasą tarp lentų palikti tarpus, kad medžiai gautų drėgmės.
Kalti liks darbininkai?
Miesto antropologė Jekaterina Lavrinec pabrėžė, kad rekonstruojant Neries krantinę tikrai nebuvo būtinybės poilsio aikštelę suprojektuoti ant beržų šaknų, juolab kad šalia šlaito yra atkarpa be medžių.
„Vykdant projektą šaknys užlietos betonu, o ant viršaus įrengiama terasa, kuri nepalieka brandiems medžiams jokių galimybių gauti tinkamo kritulių kiekio“, – pažymėjo vilnietė.
Jos nuomone, kalti liks darbininkai. „Bet ar tikrai principas, kad infrastruktūros projektai neturi kelti grėsmių brandiems želdiniams, architektams yra kosmiškai nepasiekiamas?“ – klausė J.Lavrinec.
Ji pabrėžė, kad kiti Neries krantinės atnaujinimo etapai viešai nepristatyti, tik trumpame pranešime rašoma apie naujus želdinius ir nė žodžio apie esamus medžius ir krūmus, suprojektuotoje teritorijoje gyvenančius bebrus ir dančiasnapius.
Skubėjo viską užfiksuoti
Kad po medžiais įrengiama terasa, R.Sičiūnienė pastebėjo praėjusį savaitgalį. Apsidairiusi aplink ji pamatė tris jau nudžiūvusius beržus.
Vilnietė spėjo, kad jiems pakenkė šaknis uždengę pėsčiųjų ir dviračių takai.
„Kai toks betono svoris ant šaknų, bet kuris biologas pasakys, kad medis neištvers“, – apie įrengiamą terasą kalbėjo R.Sičiūnienė. Išeitis, jos nuomone, buvo: tereikėjo poilsiui skirtą aikštelę įrengti ant polių. Tai – įprastinis terasų ant šlaitų įrengimo būdas.
Savivaldybės ji paprašė paaiškinti, kodėl buvo pasirinktas kitas kelias – užbetonuoti medžių šaknis. Taip įkalintas šaknis ji paskubėjo užfiksuoti, nes uždengus lentomis jos būtų paslėptos.
Arboristai nutarė tylėti
Neseniai savivaldybė į darbą priėmė kraštovaizdžio architektę Dovilę Ivanauskienę ir arboristą Renaldą Žilinską, kuriuos pavadino želdynų šeimos gydytojais.
„Mūsų tikslas – suteikti medžiui bent minimaliausias sąlygas augti – atverti, išlaisvinti iš asfalto ar trinkelių pakankamo pločio pomedį ar polajį“, – tvirtino naujieji gydytojai.
Paklaustas apie Olimpiečių gatvėje įkalinamus medžius R.Žilinskas nebuvo kalbus: „Taip kvailai neturėtų daryti. Apskritai šiuo klausimu nieko nesakysiu, tegu projektuotojai aiškina. Neturiu komentarų.“
Vis dėlto profesionalus arboristas patvirtino, kad jeigu medžio šaknys visai uždengiamos, jam nebus gerai. Tada reikia įrengti drėkinimo sistemą.
Tuo metu Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Dainius Stankevičius tikino, kad specialistai nėra gavę pranešimų iš Olimpiečių gatvės: „Pirmiausia reikėtų tikrinti, o tik paskui daryti išvadas.“
Terasos projektą rengę savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistai teigė, kad konsultavosi su atitinkamais specialistais, sprendiniai buvo tvirtinami tik po arboristų ir želdinių specialistų peržiūros ir pritarimo.
Reikėtų daugiau erdvės
Anksčiau R.Žilinskas yra sakęs, kad jei medis įbetonuotas, jis pradeda mažinti lają, kad išgyventų. Laja pradeda džiūti nuo viršūnės, vėliau sausėja jos kraštai. „Jei suteiksime medžio augavietei daugiau erdvės, jis bus sveikesnis“, – aiškino specialistas.
Vis dėlto sausi medžiai mieste, jo nuomone, yra daugiau kaitros pasekmė, ir tai yra visos Lietuvos problema.
Kita vertus, daugelio dešimtmečių nepriežiūra labai sutrumpino medžių amžių.
„Daugiausia dirbama su medžių šaknynu. Daugelis vilniečių jau pastebėjo naują miesto praktiką pomedį padengti skiedrų mulčiu. Girdėti baimių, jog mulčias sugeria drėgmę ir ji nepasiekia medžių šaknų, bet iš tikrųjų mulčias sulaiko drėgmę, kad ji per greitai neišgaruotų. Drėgmę sulaiko ir augalai, kurie dabar daug kur sodinami po medžių laja“, – tvirtino R.Žilinskas.
Aiškina visiškai kitaip
Nors R.Sičiūnienės vaizdo įraše puikiai matyti, jog terasos pagrindas yra betono, „Vilniaus plano“ darbuotojai tikino, kad poilsio aikštelė formuojama virš žemės, užtikrinant, jog konstrukcija nespaustų žemės ir medžių šaknų.
Negana to, pirmadienį rusiškai kalbantys darbininkai skubėjo betono pagrindą uždengti lentomis ir vieną statinio dalį jau buvo paslėpę.
Tuo metu „Vilniaus plano“ atstovai aiškino, kad terasa esą laikosi ant reto polių, kurių vieta buvo parinkta atsižvelgiant į medžių šankų išsidėstymą, tinklo. Laikančiojoje konstrukcijoje tinkamai medžių priežiūrai užtikrinti įrengti šaknų maitinimo ir vėdinimo šulinėliai.
Pasak savivaldybės specialistų, šulinėliams įrengti naudojamas drenažo vamzdis su geotekstilės filtru. Krantinės gruntui tai privaloma.
„Siekiant užtikrinti šaknų vėdinimą ir medžio maitinimą vandeniu šulinėliai įrengiami iki 60–80 centimetrų atstumu nuo kamieno, o visos terasos plote formuojamos skylės, kad krintantis lietaus vanduo ir toliau pasiektų šaknis“, – dėstė „Vilniaus plano“ atstovai.
Olimpiečių gatvėje medžiai brandūs, tačiau ateityje gali paaugti, esą todėl aplink beržus formuojamos skylės, kai nuo kamieno paliekamas 5–10 centimetrų tarpas iki terasos lentų.
Trukdė netikėtas radinys
Kodėl viskas taip sudėtinga, ar ne paprasčiau buvo terasą įrengti kitoje vietoje?
„Vilniaus plano“ darbuotojai sakė, kad terasą ir buvo numatyta sumontuoti kitoje vietoje, tačiau atliekant žemės darbus šlaite buvo atkasti buvusios Vilniaus carinės tvirtovės kareivinių pastato fragmentai.
Įvertinus pasikeitusią situaciją numatyta terasą perkelti į kitą vietą. Ji statoma tarp dviejų buvusių statinių, laiptų į krantinę vietoje.
Jau skaičiuoja netektis
Savivaldybėje dirbantis arboristas apskaičiavo, kiek šią vasarą miesto centre nupjauta medžių dėl to, kad jiems buvo palikta per mažai arba visai nepalikta dirvožemio ploto, trinkelėmis arba betono plytelėmis išklotas paviršius.
Dėl to kritulių vanduo nutekėdavo į lietaus kanalizaciją, o ne į pomedį, be to, per šią dangą buvo akumuliuojama šiluma.
Taip nudžiūvo ir buvo nupjauti keturi klevai Rotušės aikštėje (du iš jų – augantys gėlinėse), dvi liepos Pilies gatvėje, trys medžiai Odminių skvere, keturi – T.Vrublevskio gatvėje, trys liepos Gedimino prospekte, penkios – prie Seimo, keturi medžiai L.Stuokos-Gucevičiaus skvere, po vieną – Didžiojoje, Arsenalo, T.Ševčenkos gatvėse ir prie Karaliaus Mindaugo tilto.
6 853 580
Tokia yra visos dešiniosios Neries krantinės projekto sąmata eurais.
Iš kėdės išvertė pažeistos šaknys
Kovo mėnesį dėl pažeistų 171 medžio šaknų vykdant darbus Žėručio gatvėje iš pareigų teko trauktis įmonės „Vilniaus apšvietimas“ vadovui Sigitui Mocevičiui.
S.Mocevičius tokį sprendimą priėmė mero Remigijaus Šimašiaus pavedimu „Vilniaus apšvietimo“ valdybai apsvarsčius įmonės veiklą ir darbų standartų laikymąsi.
Pagal savivaldybės patvirtintas taisykles, inžinerinių tinklų remontas ir tiesimas arčiau nei du metrai nuo medžių kamienų turi būti vykdomas rankiniu būdu.
„Vilniaus apšvietimui“ vykdant darbus sunkiąja technika pavasarį pažeistos 171 liepos šaknys.
Tada savivaldybė ramino, kad ėmėsi skubių medžių apsaugos darbų ir apie 90 proc. augalijos Žėručio gatvėje pavyks išsaugoti.
Kareivinių pastato liekanas rado archeologai
Vilniaus carinės tvirtovės liekanos, sutrukdžiusios numatytoje vietoje projektuoti terasą, rastos praėjusių metų rudenį. Jas aptiko archeologai, vadovaujami Ramūno Šmigelsko.
Teritorija dešiniajame Neries krante ilgą laiką buvo laikoma priemiesčiu, kuris nebuvo tankiai apgyvendintas ir vyravo pavieniai mediniai namai. Nuo XVI amžiaus šioje vietoje minimas Žvejų priemiestis. Taip pat yra žinoma, kad šioje aplinkoje iki XIX amžiaus pirmosios pusės veikė žydų kapinės.
Kilus 1831 metų sukilimui, caro nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo pradėta gynybinės tvirtovės statyba. Pagrindiniai įtvirtinimai apėmė Pilies kalną ir Žemutinės pilies teritoriją, o kiti įrengti Plikajame kalne, dalyje Botanikos sodo, Sluškų rūmuose, taip pat ir dešiniajame Neries krante.
Aplink visą tvirtovės teritoriją buvo iškasti grioviai, o už jų supilti apsauginiai pylimai. Dalis pastatų, atsidūrusių tvirtovės teritorijoje, buvo įtraukti į gynybinę sistemą, dalis nugriauta ir jų vietoje įrengta esplanada. Manoma, kad tvirtovės įrengimo metu sunaikinta apie ketvirtadalį žydų kapinių teritorijos.
Tvirtovės plane, sudarytame 1833–1834 m., vaizduojami dešiniajame Neries krante įrengti gynybiniai įtvirtinimai ir jų teritorijoje pastatyti bent keturi nauji pastatai. Jų paskirtį nustatyti padeda įvairūs tvirtovės planai.
Išlikusio 1836 metų plano eksplikacijoje nurodyta, kad šioje miesto dalyje buvo įsikūrusios tvirtovės kareivinės (artileristų), dirbtuvės, kalvė ir dar vienas kareivinių pastatas.
Panaudojus planų sutapatinimo metodą, pavyko identifikuoti krantinėje kadaise stovėjusį statinį. Paaiškėjo, kad tai buvusių artileristų kareivinių pastato, statyto 1831 metais, pamatas ir dalis mūrinės tvoros pamato.
Nėra tiksliai žinoma, kada šie karinio miestelio pastatai nugriauti, tačiau nagrinėjant istorinius planus ir senąsias fotografijas paaiškėjo, kad XX a. 7–8 dešimtmečių sandūroje namai vis dar stovėjo.
Yra išlikusi to meto fotografija, daryta Vilniaus koncer-tų ir sporto rūmų statybos metu. Joje matome vis dar stovinčius vieno aukšto buvusių kareivinių ir dirbtuvių pastatus.
Pagal Vilniaus savivaldybės parengtus pasiūlymus šį atrastą pamatą numatoma integruoti į tvarkomą Neries krantinių erdvę.
