Pradžią diskusijai dėl liepų kirtimo įskėlė Palangos parapijos klebono Kęstučio Balčiūno ir kurorto mero Šarūno Vaitkaus pasvarstymai dėl Palangos bažnyčios šventorių supančių medžių likimo.
Labiausiai palangiškius užgavo viešai paskleistas klaidingas istorinis faktas, esą šventorių liepomis po karo užsodino sovietų valdžia, kuri taip už medžių norėjusi paslėpti bažnyčią, kad labiau būtų matomos priešais ją įrengtos sovietų karių kapinės.
Netrukus po to socialiniuose tinkluose pasirodė istorinės nuotraukos, kuriose matyti, kad jau 1907 metais baigiamos statyti bažnyčios šventorių juosia jauni medeliai, o 1929 metais už šventoriaus mūrinės tvoros esančios liepos jau yra gerokai paaugusios.
Palangos meras Š.Vaitkus sakė, kad idėją kažką daryti su bažnyčią užstojančiomis liepomis ir taip ją atverti visuomenei jis iš klebono išgirdęs dar prieš metus.
Palangos šimtmečio iškilmėse prie bažnyčios laukdamas atvykstant šalies prezidento Gitano Nausėdos jis apie tai padiskutavo su žurnalistais.
„Netrukus internete pasirodė straipsnis, pasipylė žmonių komentarai, nors nei dar kas nors ketina tas liepas kirsti, nei ką“, – teigė Š.Vaitkus.
Tačiau meras pripažino, kad tokia mintis svarstytina: Vytauto gatvė šioje vietoje gausiai apsodinta medžiais, todėl prie gatvės nelikus liepų bendri miesto želdynai centre labai nenukentėtų.
Be to, Palanga turi gražią bažnyčią, kuri, atsikračiusi tankaus želdinių šydo, neabejotinai papuoštų kurorto centrą.
Anot mero, daugumos Lietuvos ir Europos miestų šventovės yra atviros ir matomos iš toli.
Tačiau galutinai turėtų nuspręsti klebonija, kuriai ir priklauso šventoriaus teritorija.
Palangos klebonas K.Balčiūnas sakė, kad apie tai, jog šventorius apsodintas jau sovietmečiu, jis girdėjęs iš senųjų palangiškių, o siūlymą atverti bažnyčią jis išgirdęs iš miesto valdžios.
„Aš nesakau, kad liepas būtinai reikia pašalinti. Gal pakaktų jas tik labiau apgenėti. Bet kuriuo atveju mes tam pinigų neturime ir prašytume miesto pagalbos.
Šiais laikais orai itin vėjuoti, kasmet kyla stiprios audros, kurios liepas gali išversti, o jos neišvengiamai kristų ant šventoriaus tvoros, o gal net pažeistų bažnyčios pastatą.
Prieš keletą metų vėjo nulaužta didelė šaka jau buvo apgadinusi tvorą.
O kas atsakys, jei tokios nelaimės metu nukentės žmonės?“ – svarstė dvasininkas.
