Keletą metų trukusio bylinėjimosi metu 42 nunuodyti medžiai sumažėjo perpus, o aplinkosaugininkų ieškinys teisme nuo 12564 eurų sumenko iki 4764 eurų.
Negana to, atsakovų Gintarės ir Vygirdo Albrechtų naudai teismas iš departamento priteisė 4084 eurus bylinėjimosi išlaidoms padengti.
Ieškodami teisingumo aplinkosaugininkai iš pažeidėjų daug nepešė – neliko 42 saugojamų medžių, o už aplinkai padarytą žalą realiai negauta nė 700 eurų.
Prieš keletą metų medžiai aplink tvenkinį buvo nunuodyti dviejuose žemės sklypuose, kuriuose dabar įsikūrusi poilsiautojams apartamentus nuomojanti vila „Jūra“ su erdvia automobilių stovėjimo aikštele.
Aplinkos apsaugos departamentas dar turi progą reabilituotis kitoje civilinėje byloje, kurioje už 128 juodalksnių ir vieno karpotojo beržo sunaikinimą antrojo sklypo savininkams G.Albrechtienės tėvams Ritai ir Romualdui Petkevičiams pateiktas per 34 tūkst. eurų civilinis ieškinys.
Į medžius švirkštė nuodus
Pagal savo skonį ir supratimą pageidaujamą kraštovaizdį sukūrusių piktavalių įžūlumas prieš keletą metų sukrėtė visuomenę.
Prieš ketverius metus buvo pastebėta, kad pietiniame centrinės Palangos pakraštyje vadinamajam Plaušės kvartale aplinkui tvenkinį augę vešlūs juodalksniai staiga ėmė džiūti.
Iš pradžių buvo manyta, kad jie yra kažkuo apsikrėtė. Buvo įtarinėjama, kad anksčiau žaliavusius medžius galėję nusiaubti Palangą pasiekę kormoranai. Tačiau įtartinai nudžiūvo tik apie šį tvenkinį augę medžiai.
Netikėtą medžių žūties priežastį atskleidė 2018 metų pradžioje atliktas dendrologinis tyrimas: abipus tvenkinio augantys juodalksniai buvo specialiai nuodyti cheminėmis medžiagomis. Iš viso buvo pražudyta per 170 juodalksnių ir kitų želdinių.
Anot ekspertų, apie 50 metų amžiaus apie 15 metrų aukščio medžiai iki žuvimo buvo sveiki, vešlūs, gero augimo. Jų žūtis buvo staigi, o ne nulemta kelis metus trukusių kokių nors procesų.
Specialistai nusprendė, kad juodalksniai galėjo būti naikinami dviem etapais: 2016 metų ir 2017 metų pavasarį.
Pirmąjį kartą į kamienus gręžta didesnio skersmens grąžtu ir cheminių medžiagų galėjo būti panaudota daugiau.
Vėlesnis gręžimas atliktas labiau stengiantis paslėpti augalų naikinimo pėdsakus – gręžta smulkesniu grąžtu į kelmo dalį, tikintis, kad skyles paslėps lapų, smulkių šakelių paklotė ir augančios žolės.
Prašė surasti kaltininkus
Už saugotinų želdinių nepriežiūrą abiejų sklypų savininkai – Kaune gyvenantys Rita ir Romualdas Petkevičiai bei jų dukra palangiškė Gintarė Albrechtienė sumokėjo po 60 eurų baudas.
Tačiau savininkai atsisakė atlyginti gerokai didesnę paskaičiuotą gamtai padarytą žalą. Po beveik metus trukusio tyrimo Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba nustatytė, kad gamtai padaryta žala siekia beveik 47 tūkst. eurų.
Kol aplinkosaugininkai ruošė ieškinius teismui, 2018 metų rudenį Palangos savivaldybė prokuratūros paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo ir nustatyti kaltuosius.
Savivaldybės juristų teigimu, akivaizdu, kad tai buvo piktybinis veiksmas, nes želdiniai išnuodyti lygiai pagal sklypų ribas.
Tačiau tuomet šioje vietoje didelį namą bebaigianti statyti G.Albrechtienė tvirtino, kad nei ji, nei jos tėvai su medžių nuodijimu nėra susiję.
„Dar prieš mums perkant sklypus iš buvusių savininkų girdėjome, kad kažkokie verslininkai vos ne prievarta mėgino juos nupirkti pusvelčiui.
Gali būti, kad iš anksto ruošdamiesi statyboms, jie galėjo tuos medžius naikinti.
Be to, pats tvenkinys buvo nuolat teršiamas, į jį buvo pilamos cheminės medžiagos, čia buvo plaunami automobiliai“, – galimas medžių žūties priežastis vardino palangiškė, kuri sklypą įsigijo 2013 metų liepą. Jos tėvai gretimą sklypą nusipirko beveik po 3 metų.
Liko nuplikusios pakrantės
Ji tvirtino, kad nuodyti tvenkinio pakraščiuose augančių medžių jai nebuvę jokio reikalo, nes dėl to neatsirastų galimybė labiau užstatyti sklypus.
Tiesa, jie užstoja vaizdą į tvenkinį. „Kam tokio vaizdo reikia? Čia gi ne jūra“, – atšovė G.Albrechtienė.
Tačiau prabėgus trejiems metams pražudytų medžių vietoje nėra pasodinta nė vieno augalo, o tvenkinio pakrantės dabar atrodo lyg nuskustos. Abu sklypai yra aptverti viena tvora, o tėvams priklausančioje žemėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, skirta poilsinės svečiams.
Nors kraštovaizdis čia pasikeitė iš esmės, beveik prieš trejus metus ikiteisminį tyrimą nutraukusi prokuratūra rėmėsi specialisto nuomone, kad išnaikinti juodalksniai šioje vietoje savaime atsinaujins, nes šalia telkinio želdinių atsikūrimui esančios palankios sąlygos.
Gamtai padarytos žalos mastą sumenkinę prokurorai nustatė, kad sunaikinus medžius pakito kraštovaizdis, nebeatliekamos sanitarinės funkcijos: nebevalomas oras, neišskiriamas deguonis, tačiau dėl to pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar gyvūnijai nekilęs. ˙
