„Tikroji Kalėdų dovana Vilniui bus Kalėdų miškas. Antrasis daikto gyvenimas neretai yra dar prasmingesnis nei pirmasis. Senas pastatas atgaivintas ir panaudotas kokiai visiškai naujai funkcijai tik paliudija jo vertę ir įprasmina ne tik naująjį, bet ir senąjį gyvenimą. Kalėdų eglutė ar kėnis Vilniaus Kalėdų miške, į kuriuos užvertę galvas į viršų žiūrės dabartiniai aštuonmečiai su savo vaikais, mums papasakos tą pačią istoriją, kurią pasakojo kambaryje per Kalėdas.
Dar daug daugiau – ji pasakos apie gamtą, mišką, tausojimą, šanso suteikimą, nepasidavimą, augimą, svajones, apie vis žalėjantį Vilnių.
Šita Kalėdų miško mieste idėja man gimė ne tada, kai pats sodindavau medelį (daug kas būtent taip klausia). Ji gimė tada, kai jau būnant meru, teko įrodinėti savivaldybės darbuotojams, kad kur nors daugiabučių kiemuose pasodintos ir prigijusios eglaitės yra ne chuliganizmas, besikėsinantis į mistinių požeminių tinklų gerovę, o nuostabi pastanga pagražinti savo miestą ir savo aplinką. Nes juk taip natūralu ir kurti žalią gėrį, ir suteikti šansą nuolat žaliuoti savo kalėdinei puošmenai.
Tada man tapo aišku, kad reikia sugalvoti kažką paprasto, gražaus ir skaidraus – kas džiugintų ir siųstų aiškią žinią, kad medžiai Vilniuje yra laukiami – ir kiemuose, ir palei gatves, ir apylinkėse. Šiemet nusprendėme visų pirma surasti vietą. Tokią, kur reikia miško, kuri nebūtų per daug įnoringa, bet patraukli ir prieinama. Suradome – Verkių regioniniame parke, pradžiai apie hektaras teritorijos.
Kitas žingsnis – aiškiai įvardinti, ko tikimės, ir tikėtis ne per daug. Visų pirma, neįsikalbėti, kad tai bus prašmatnus parkas, kur kiekvienas medelis bus su savo šeimininkų lentele amžinam atminimui. Ne – viskas labai paprasta. Turime suprasti, kad daugelis eglučių ar kėnių neprigyja, tačiau net jei prigis kas penkta ar kas dešimta, net jei po metų nebeatrasi savosios, tai vis tiek džiugins.
Trečias žingsnis – padaryti viską žmogiškai ir paprastai, jokių centralizuotų valdiškų surinkimo aikštelių ar profesionalių sodinimų. Tiesiog dar kartą kambaryje palaistykite savo medelį (daugiau patarimų: www.vilnius.lt/kaledumiskas). Po to laikykite jį šaltai. O kai ateis tinkamas oras sodinimui, pakviesime atvažiuoti ir medelį pasodinti patiems, kastuvą, jei neturite, paskolinsime. Kaip sodinti, instrukciją duosime.
Idėja, tiesa sakant, tiek paprasta, kad daugybė žmonių, kurie šią žinią širdutėmis žymėjo facebooke, lygiai kaip ir žurnalistai, klausė – o iš kur šitą idėją nusižiūrėjote. Net keista, bet panašu, kad tokia idėja niekam iki šiol į galvą tiesiog nešovė. Neteko jos matyti nei Lietuvoje, nei bet kur kitur pasaulyje.
Kol Ryga su Talinu ginčijasi, kuriame iš jų viduramžiais užgimė pasaulinė tradicija puošti Kalėdų eglutes, Vilnius, panašu, bus tas miestas, kuriame gimsta tradicija Kalėdų eglutėms suteikti antrojo – ilgesnio ir žalesnio – gyvenimo šansą. Ir nelabai svarbu, kiek dešimčių ar šimtų medelių šį pavasarį atkeliaus į gimstantį Vilniaus Kalėdų mišką. Tai bet kokiu atveju bus mažas Vilniaus stebuklas, vainikuojantis jo žalią polėkį“, – feisbuke skelbė R. Šimašius.
Kur dėti nukirstas eglutes?
Eglučių surinkimas Vilniuje
Eglučių surinkimas Kaune:
Eglučių surinkimas Klaipėdoje:
Kur dėti po švenčių likusias elgutes įvairuose miestuose rasite čia: atliekos.gamta.lt
