Padaryta žala gamtai dar neapskaičiuota, tačiau suma gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų.
Pareigūnams pastebėjus padarytą žalą gamtai, pėdsakus ėmė slapstyti bekelės varžybų organizatoriai – iš įvairių interneto platformų ėmė trinti vaizdo medžiagą ir kitaip maskuoti savo niekdarišką veiklą.
Žala gamtai – milžiniška
Viešvilės rezervato direkcijos vyr. specialistas Saulius Bartminas portalui lrytas.lt teigė, kad žala gamtai dar kol kas nenustatyta, tačiau gali siekti šimtus tūkst. eurų.
„Skaičiavimas tikrai bus sudėtingas dėl pažeistos pelkės ploto apimties apie 1,5 km ilgio maršrute. Ją skaičiuos Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, nes direkcija to daryti negali, tačiau preliminariai žala gali siekti kelis šimtus tūkstančių eurų.
Kol vyksta tyrimas, negalime atskleisti galimo organizatoriaus, nes, mūsų duomenimis, skubiai yra naikinami varžybų rezultatų duomenys (dalyvių sąrašai ir t.t.), o gal būt ir dokumentai (protokolai ir pan.)“, – teigė Viešvilės rezervatos direkcijos vyr. specialistas S. Bartminas.
Anot jo, už žalą gamtai turi būti atsakingas varžybų organizatorius arba leidimą išdavusi institucija.
„Visų pirma turi būti gaunamas teritorijos valdytojo leidimas, kuris turi būti derinamas su saugomos teritorijos direkcija, kuriai yra priskirta europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija. Tai reglamentuoja Miško lankymosi taisyklės. Mūsų žiniomis, niekas nebuvo išdavęs jokio leidimo“, – tikino gamtininkas. Jo teigimu, renginys, užfiksuotas vaizdo medžiagoje, vyko šių metų rugsėjo 19 dieną.
Numatytos baudos
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnyje numatyta, kad „neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų“.
Portalui lrytas.lt Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino, kad gavęs pranešimą apie šį įvykį, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą. „Žala gamtai bus skaičiuojama“, – patvirtino Aplinkos apsaugos departamento Viešųjų ryšių specialistė Jurgita Jasiūnienė.
Visureigiais išvartė net pušis
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojai, aptikę suniokotą aukštapelkę, neslėpė pasipiktinimo: „Kažin, ar Tauragės rajonui yra tekę patirti tokį barbarizmą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“.
Tokie gamtos vandalų pėdsakai sukrėtė net ir ilgamečius rezervato darbuotojus. Laukesos pelkės paklotė buvo suniokota, visureigiai išvertė jų kelyje pasitaikiusias pušis.
Šių medžių šaknų sistema pelkėje būna paviršiuje, kitaip nei miške, ir nėra galinga.
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyr. specialistas S.Bartminas teigė, jog pagal paliktas vėžes matosi, – aukštapelkėje visureigiai važinėjo ne vieną kartą, matosi senesnės provėžos, ir padarė milžinišką žalą gamtai.
„Čia važinėta ne keturračiais, – jie ne tokie galingi kaip visureigiai, neišverstų pušų. Žala gamtai padaryta labai didelė – išmaltos ir išdraskytos paklotės nesutvarkysi. Ji natūralizuosis mažiausiai dešimtmetį ar dar ilgiau“, – portalui lrytas.lt sakė S.Bartminas.
Kai rezervato darbuotojai ėmėsi ieškoti kaltininkų, šėlionių įrašus iš interneto pulta šalinti, tačiau sunaikinti pavyko ne viską.
Surinktą medžiagą rezervato direkcija perdavė Aplinkos apsaugos departamentui.
Ši institucija atliks tyrimą, nustatys tikslią žalą, padarytą saugomam Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“ priklausančioje teritorijoje. Jau dabar aišku, jog kaltininkams teks atlyginti milžinišką žalą.
Įspėja: saugomos teritorijos – ne vieta bekelės mėgėjams.
Pelkėje 1 metro durpių sluoksnis formuojasi 1000 metų.
Dviejų metrų aukščio pušaitėms pelkėje yra apie 100 metų.
Tik aukštapelkėse aptinkami mažyčiai vabzdžiaėdžiai augalai – saulašarės.
Pelkės ekosistema, lyginant su mišku, yra žymiai jautresnė pažeidimams.
Būtent pelkės yra gigatoninės CO2 (anglies dioksido) saugyklos, kuris išlaisvinamas, kai pažeidžiamas pelkės paviršius.
Bekelės pramogos per akimirką sumauroja tūkstantmetinį pelkės paviršių, padaro tokią pat žalą miškams, kopoms, iš teritorijos išveja triukšmui jautrias gyvūnijos rūšis (tetervinus, lūšis ir pan.).
