„Kauno marių regioninis parkas pasižymi vaizdingomis vietovėmis, saugoma reta augalija ir gyvūnija, puikiais pasivaikščiojimo takeliais. Lankiausi prie marių pakrantėje ties Žiegždriais ir Laumėnais. Man pasisekė aptikti sunkiai pastebimų individų, kurių pėdsakus daug kas matė, bet juos išvysti gyvai – tikrai retas atsitikimas“, – šmaikščiai pasakojimą pradėjo kaunietis.
Jis svarstė, kad tokių gamtos niokotojų pavadinimas lotyniškai galėtų skambėti keturraticus idioticus.
Pasak kauniečio, piktadariai ant keturračių transporto priemonių buvo pastebėti vykstantys nuo Žiegždrių pusės, Kalniškių gatve. Jie nurūko link Kauno marių.
Pavyko užfiksuoti numerį
„Lūžo krūmeliai, krito lapeliai, prie žemės prigulė augalėliai, kai prašvilpė keturratininkų banda“, – toliau pasakojo kaunietis.
Jam pavyko nufotografuoti kelių keturračių vairuotojų veidus ir įsiminti kai kurių keturračių pavadinimus – „Honda“, „Yamaha Grizzley“, taip pat vienos transporto priemonės valstybinį registracijos numerį.
„Jiems pralėkus prie takelio atsirado naujos lysvės bulvėms sodinti, tik metų laikas jau netinkamas“, – dalijosi įspūdžiais vyras.
Jis neslėpė, kad ne tik sumanė viešai sugėdinti gamtos niokotojus, bet ir visą medžiagą perdavė policijos pareigūnams.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė nurodė, kad pranešimas apie Kauno marių regioninio parko teritorijoje važinėjančius keturračius buvo gautas lapkričio 8-ąją.
Pareigūnai pradėjo tyrimą
„Gauta informacija buvo perduota Kauno kelių policijos valdybos pareigūnams, kurie pradėjo administracinę teiseną“, – pranešė O.Vaitkevičienė.
Administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 2 dalis už neteisėtą važiavimą motorinėmis transporto priemonėmis per žolinę dangą ar miško paklotę numato baudą nuo 140 iki 300 eurų.
Tyrėjai taip pat kreipėsi į Kauno marių regioninio parko administraciją dėl žalos patikslinimo – tai svarbu kvalifikuojant pažeidimą ir parenkant straipsnio dalį.
Blogiau negu automobiliai
Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė tikino, kad nedrausmingi keturračių vairuotojai kelia gausybę rūpesčių visas šalies saugotinas gamtos vietoves prižiūrintiems darbuotojams. Jų palikti pėdsakai – ne retenybė.
Keturračių ir kitų motorinių transporto priemonių vairuotojai trikdo ne tik gamtos, bet ir kitų parko lankytojų ramybę.
Pasak N.Eidukaitienės, keturračiai pridaro daugiau žalos negu automobiliai, mat pasižymi didesniu pravažumu – jie įveikia stačias įkalnes, piliakalnių šlaitus.
„Automobilių vairuotojai išsiskiria tik noru privažiuoti kuo arčiau vandens, todėl jų padaroma žala kur kas mažesnė“, – mano direktorė.
Draudžiama važiuoti ir stovėti ant vejos
Parko direkcija priminė, kad valstybės, savivaldybės gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, jas statyti ar kitaip eksploatuoti.
Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą kelio apibrėžimą.
Keturračių vairuotojams yra taikomos tokios pat sankcijos kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams.
Be to, keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių, vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai – draudžiama važiuoti ir stovėti ant žaliosios vejos, statyti transporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio.
