Dėl augančios sojos aliejaus paklausos Europoje ir Kinijoje, vis daugiau žemės plotų Brazilijoje auginamos sojos pupelės. Dėl žemės trūkumo dažnai kertami biologine įvairove išsiskiriantys Amazonės atogrąžų miškai, sausinamos pelkės ir durpynai.
Aplinkosaugos organizacijų skaičiavimais, jau išnaikinta daugiau nei penktadalis Amazonės miškų masyvų ir naikinimo mastas nemažėja. Europos Sąjunga (ES) ir tarptautinės organizacijos ragina Braziliją ir kitas regiono šalis imtis aktyvesnių veiksmų ribojant laukinės gamtos naikinimą. Nuo 1990 metų sojos pupelių auginimo plotai Amazonės regione kasmet didėjo po 14,1 procento ir dabar bendras plotas siekia daugiau nei 8 mln. hektarų.
ES sojos aliejų, kaip ir palmių aliejų, laiko netvaria žaliava degalų gamybai. Pagal Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą nuo 2023 metų ketinama laipsniškai mažinti šių žaliavų naudojimą biodegalams, kol 2030 metais jų bus visiškai atsisakyta.
Jei būtų priimtas sprendimas atsisakyti sojų aliejaus, Prancūzija biodegalams naudotų tik iš vietinės žaliavos (rapsų, saulėgrąžų) ir taip remtų prancūzų ūkininkus bei biodegalų pramonę.
Prancūzija buvo viena iš pirmųjų Europos valstybių, 2019 metais apribojusi biodegalų gamybą iš palmių aliejaus. Naftos gigantė „Total“ apskundė šį sprendimą Konstituciniam teismui, tačiau procesą pralaimėjo. Gindami nacionalinius interesus, Prancūzijos ūkininkai netgi ėmėsi kraštutinių priemonių – blokavo naftos perdirbimo ir degalų saugyklas.
Palmių aliejui biodegalams ribojimus taip pat taiko Norvegija, D. Britanija, Olandija, Švedija, Italija, Lenkija ir kitos Europos šalys. Griežtėjanti reguliacinė aplinka ir augantis visuomenės spaudimas verčia ir degalų gamintojus atsisakyti palmių aliejaus naudojimo.
Šiemet Italijos naftos milžinė paskelbė ENI, kad nuo 2023 metų visiškai atsisakys degalų su palmių aliejumi ir šalutiniu produktu PFAD gamybos. Italija – antra didžiausia biodyzelino, kurio sudėtyje yra palmių aliejaus, gamintoja ES.
Pranešimas parengtas pagal „Platts“ ir Biodegalų asociacijos informaciją.
