Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojai, aptikę suniokotą aukštapelkę, neslėpė pasipiktinimo: „Kažin, ar Tauragės rajonui yra tekę patirti tokį barbarizmą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“.
Šioje saugomoje teritorijoje rezervato direkcijos vyriausias reindžeris Saulius Bartminas lankosi kelis kartus per metus.
Neseniai aptikti gamtos vandalų pėdsakai sukrėtė net ir ilgamečius rezervato darbuotojus.
Laukesos pelkės paklotė buvo suniokota, visureigiai išvertė jų kelyje pasitaikiusias pušis.
Šių medžių šaknų sistema pelkėje būna paviršiuje, kitaip nei miške, ir nėra galinga.
S.Bartminas teigė, jog pagal paliktas vėžes matosi, – aukštapelkėje visureigiai važinėjo ne vieną kartą, matosi senesnės provėžos, ir padarė milžinišką žalą gamtai.
Pastarąjį kartą ekstremalių pojūčių ištroškę barbarai lankėsi neseniai, nes dar tebėra žali išverstų pušų spygliai bei medelių lapai, mėtosi tempimo virvių liekanos.
„Čia važinėta ne keturračiais, – jie ne tokie galingi kaip visureigiai, neišverstų pušų.
Žala gamtai padaryta labai didelė – dešimtys tūkstančių eurų.
Išmaltos ir išdraskytos paklotės nesutvarkysi. Ji natūralizuosis mažiausiai dešimtmetį ar dar ilgiau“, – sakė vyriausias reindžeris S.Bartminas.
Į klausimą, gal bekelės mėgėjai nežino, jog aukštapelkė nėra skirta jų pramogoms, S.Butrimas atsakė, neslėpdamas apmaudo: „Viską jie žino. Aukštapelkėje niekada nebūna kelių. Miškuose galima važinėti tik keliais, tačiau negalima juose organizuoti varžybų su greičio ruožais, juk gąsdinami miško paukščiai, žvėrys.
Malasi su visureigiais visur, ieško adrenalino.
Kartą klausiau, kodėl jie nevažiuoja į karjerus, sakė, jog ten jiems neįdomu, negauna adrenalino“.
Rezervato darbuotojai rado svarių įkalčių ne tik suniokotoje aukštapelkėje, bet ir virtualioje erdvėje.
Pasirodo, saugomoje teritorijoje šėlę vandalai filmavo, kaip malasi aukštapelkėje, kaip po galingų automobilių ratais virsta pušys, ir tuos vaizdus paviešino internete.
Kai rezervato darbuotojai ėmėsi ieškoti kaltininkų, šėlionių įrašus iš interneto pulta šalinti, tačiau sunaikinti pavyko ne viską.
Surinktą medžiagą rezervato direkcija perdavė Aplinkos apsaugos departamentui.
Ši institucija atliks tyrimą, nustatys tikslią žalą, padarytą saugomam Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“ priklausančioje teritorijoje. Jau dabar aišku, jog kaltininkams teks atlyginti milžinišką žalą.
Viešvilės gamtinio rezervato darbuotojai griežtai įspėja, jog saugomos teritorijos – ne vieta bekelės mėgėjams.
Pelkėje 1 metro durpių sluoksnis formuojasi 1000 metų.
Dviejų metrų aukščio pušaitėms pelkėje yra apie 100 metų.
Tik aukštapelkėse aptinkami mažyčiai vabzdžiaėdžiai augalai – saulašarės.
Pelkės ekosistema, lyginant su mišku, yra žymiai jautresnė pažeidimams.
Būtent pelkės yra gigatoninės CO2 (anglies dioksido) saugyklos, kuris išlaisvinamas, kai pažeidžiamas pelkės paviršius.
Bekelės pramogos per akimirką sumauroja tūkstantmetinį pelkės paviršių, padaro tokią pat žalą miškams, kopoms, iš teritorijos išveja triukšmui jautrias gyvūnijos rūšis (tetervinus, lūšis ir pan.).
