„Rudmėsių karalystę atrado mano sesuo. Šiemet pirmą kartą toks „grybų karas“, kad jau baravykus vežam pilnom bagažinėm, o rudmėsių net ir antrą kartą sugrįžtam“, – portalui lrytas.lt sakė grybautoja Olga.
Anot jos, grybų buvo tiek, kad juos nutarė parduoti – sau beveik net nepasiliko. „Jei bus lietaus, dar kartą važiuosim rinkti“, – tikino moteris.
Olga atskleidė, kad rudmėsių kaina – 3 eurai už kilogramą arba už kiek daugiau nei tris litrus grybų.
Grybautoja teigė, kad skaniausios rudmėsės – pakeptos svieste arba sūdytos.
Remiantis grybų katalogu, Lietuvoje aptinkamos dviejų rūšių – pušyninė ir eglinė rudmėsės.
Pušyninės rudmėsės vaisiakūniai dideli, kepurėlė – iki 15 cm skersmens, jauna pusiau apvali, iškili, vėliau paplokščia, įdubusi, plaušuota, silpnai gleivėta, sausu oru sausa, su koncentrinėmis zonomis, geltonai oranžinė, kreminė, paspaudus arba spalvos nekeičia, arba kiek pažaliuoja.
Lakšteliai oranžiniai, tankūs, priaugtiniai. Kotas 3-8 cm ilgio, 1-3 cm storio, tuščiaviduris, dėmėtas, kepurėlės spalvos. Trama balta, trapi. Sultys oranžinės, spalvos beveik nekeičia, nekarčios, malonaus kvapo.
Auga rugpjūčio-spalio mėnesiais pušynuose, dažniausiai didelėmis grupėmis, sudaro mikorizę su pušimis. I kategorijos labai grybautojų mėgstamas grybas. Lietuvoje gausiai auga.
Eglyninė rudmėsė arba ruduokė nedaug skiriasi nuo pušyninės. Šio grybo kepurėlė siekia iki 12 cm skersmens, iš pradžių išgaubta, vėliau paplokščia, vidurys įdubęs, kraštai užlinkę žemyn. Luobelė priaugusi prie tramos. Kepurėlė rausvai oranžinės, nešvariai ochrinės spalvos, su žalsvomis dėmėmis. Lakšteliai priaugtiniai, rudai raudoni. Trama morkų, kreminės spalvos, malonaus kvapo.
Auga vasaros pabaigoje ir rudenį grupelėmis, eglynuose, sudaro mikorizę su eglėmis. I kategorijos valgomasis grybas, bet kirmijantis. Vartojamas sūdytas, marinuotas.
