Kauniečius stebina tai vienoje, tai kitoje miesto vietoje pasirodančios stirnos. Pavieniai gyvūnai nieko blogo nedaro. Bet štai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode stirnos sunaikino faktiškai visą nemažą tulpių kolekciją ir ėda kitus augalus.
Apie šio sodo problemas bei miesto gyvūniją ir augaliją savo nuomonę pasakė Kauno botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vedėjas Arūnas Balsevičius.
– Kaip atsitiko, kad stirnos nusiaubė Botanikos sodą, kokių nuostolių padarė ir ką su šiais gyvūnais teks daryti? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Balsevičiaus.
– Botanikos sodo teritorija yra 50 hektarų. Pernai visa ji baigta užtverti tvora. Aleksoto kalno šlaituose nuo seno gyvena daug stirnų. Botanikos sode joms yra kur pasislėpti, todėl, matyt, dalis gyvūnų liko užtvertoje teritorijoje. Jos veisiasi ir dabar suskaičiavome, kad sode gyvena apie 15–20 šių gyvūnų.
Stirnos ieško skanesnio maisto, todėl įsisuko į tulpių kolekciją. Ji buvo nemaža – 400 veislių. Naktimis ar paryčiais, kai žmonių sode nėra, tulpių stiebus, žiedus stirnos nuėdė, svogūnus iškapstė ir sunaikino. Norint vėl turėti naują kolekciją reikės ne vienų metų darbo.
Stirnos nuskabė ir Viendienes, nes šios gėlės joms, matyt, yra tikras desertas. Keisčiausia, kad jos ėda net tujas ir kukmedžius. Šie medžiai Lietuvoje augo XVIII amžiuje, tada žmonės gyvulius ganydavo miškuose. Jie, užėdę kukmedžių, apsinuodydavo, todėl tuos augalus teko išnaikinti. Bet nepastebėjome, kad sode gyvenančios stirnos negaluotų.
Taip pat stirnos mielai ėda ir erškėtinių šeimos augalus, pavyzdžiui, rožes. Jos bando nuskabyti jaunus jų ūglius ir tada rožės jau negalėtų sukrauti žiedų. Bet kol kas šią kolekciją dar pavyksta apsaugoti.
Ilgai svarstėme, ką su stirnomis daryti. Greičiausiai jos bus užmigdytos ir išvežtos į VDU Žemės ūkio akademijos plotus Radviliškio rajone.
– Bet ir mieste stirnų gyventojai mato vis dažniau. Ar tai gali būti susiję su tuo, jog karantino metu, kai judėjimas buvo mažesnis, gyvūnai išdrąsėjo?
– Su karantinu tiesiogiai to nesiečiau. Tai buvo per trumpas laiko tarpas, kad gyvūnai imtų elgtis drąsiau. Manau, kad stirnų tiesiog padaugėjo, nes tam palankūs orai, šiltą žiemą ištvėrė daugiau gyvūnų ir jų jauniklių.
Stirnos mieste jaučiasi gana saugiai, jų niekas nemedžioja, daugelis prie jų stengiasi nesiartinti, todėl jos gyvena ir Aleksote, ir Panemunės, ir kituose didesniuose žaliuosiuose miesto plotuose ir kartais atklysta iki pat žmonių.
– Ar problemų kelia tik stirnos?
– Problemų pradėjo kelti ir parke gyvenančios arba atskrendančios varnos, kurių populiacija, matyt, taip pat yra padidėjusi.
Darbuotojos sodino jurginų kolekciją ir prie augalų į žemę įsmeigė etiketes. Grįžusios po pietų rado visas etiketes išpešiotas, išbarstytas, sukapotas. Liko neaišku, kas kur pasodinta. ES šalyse paukščių populiacijas reguliuoti draudžiama, tad nežinia, kaip augalus reikės saugoti nuo varnų.
– Kauno savivaldybė skelbė, kad įsigijo du ultragarsą skleidžiančius aparatus, kuriais bandys baidyti paukščius, įsikūrusius Laisvės alėjoje, nes jie labai apteršia suolus, grindinį. Ar tai veiksminga priemonė, kuri praverstų ir Botanikos sode?
– Laisvės alėjoje įsisuko kovai. Juos atbaidyti tokiais aparatais turbūt bus įmanoma, tokios priemonės yra gana veiksmingos. Tačiau sode šeimininkaujančioms varnoms toks atbaidymo būdas nebūtų veiksmingas, šie paukščiai labi protingi ir prie jiems nepalankių gyvenimo sąlygų greitai prisitaiko.
– Botanikos sodo tulpių kolekcija nukentėjo nuo stirnų, bet pasigrožėti kitais augalais jau galima. O kaip vertinate miesto gėlynus?
– Domėjausi, kokie augalai buvo parinkti ir pasodinti Laisvės alėjoje. Maloniai nustebino, kad buvo nupirkti brangūs ir įdomūs augalai. Miesto gėlynai atspindi gyventojų kultūringumo, išprusimo ir miesto turtingumo lygį. Jei gėlynai modernūs, sodinami įdomūs ir madingi augalai, vadinasi, mieste gyvena išprusę žmonės.
Kiti Kauno gėlynai dar yra toli gražu ne tokie, kokius galima pamatyti, pavyzdžiui, Paryžiuje. Šis miestas diktuoja gėlynų madą ir tendencijas pasaulyje. Tai daro Botanikos sodo darbuotojai, o sodas priklauso savivaldybei.
Taip pat ne viename ES mieste yra net specialus savivaldybės darbuotojas gėlininkas dizaineris. Jis kuria miesto gėlynų dizainą, gėlynų įvaizdžio vientisumą visame mieste.
Paryžiaus botanikos sodo gėlininkai kasmet paskelbia ir kokios spalvos vyraus kiekvieną sezoną. Pavyzdžiui, užpernai madingiausios buvo oranžinė ir ruda spalvos. Pas mus ši mada atkeliavo pernai ir, manau, kad vyraus dar ir šią vasarą.
Šią vasarą madingiausios gėlynų spalvos yra alyvinė, švelni rožinė, pilka, kreminė. Prie šių spalvų reikėtų derinti rudos ir vyšninės spalvų akcentus. Taip pat tuose miestuose, kur paisoma mados tendencijų gėlynuose greta gėlių ir kitų augalų sodinami įvairūs kopūstai, artišokai – įdomiai atrodančios daržovės.
Žmonės, besirūpinantys Kauno apželdinimu, galėtų labiau domėtis pasaulinėmis mados tendencijomis. Bet, žinoma, būti madingiems yra brangus malonumas. Todėl kol kas mieste matau praėjusių sezonų mados atspindžius.
