„Mes gavome prašymą iš Valstybinių miškų urėdijos suderinti apie 35 ha apimančius kirtimus Punios šile dėl kinivarpų invazijos. Pirmiausiai norėtųsi pasveikinti urėdiją už iniciatyvą derinti kirtimus su visuomeninėmis organizacijomis. Tikimės, kad tai nebus vienkartinis veiksmas, bet – sistemingas noras realiai įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimą.
Tam labai pasitarnautų visuomenei prieinamas elektroninis planuojamų miškų kirtimų žemėlapis. Nepaisant urėdijos geranoriškumo, kirtimų Punios šile derinti niekaip negalime. Visų pirma, šiuo metu vyksta Punios šilo rezervato plėtros procedūra. Bet kokie kirtimai prieštarautų rezervato idėjai ir blogintų jo būklę dar nespėjus jo įsteigti.
Mus informavo, kad kirtimus planuojama atlikti nedelsiant, nors šiuo metu yra ramybės gamtoje laikotarpis – paukščiai augina savo jauniklius“, – situaciją komentavo Baltijos aplinkos forumo direktorius, vienas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkas Žymantas Morkvėnas.
Nevyriausybininkai detaliau panagrinėję Valstybinių miškų urėdijos pateiktus planuojamų kirtimų dokumentus suabejojo sanitarinių kirtimų reikalingumu ir nauda, mat daugelyje planuojamų kirsti skypų eglės, kurias išimtinai puola kinivarpos, nėra vyraujanti rūšis, todėl masinis „kenkėjų“ išplitimas negresia.
Visuomenininkams nerimą kelia ir kitos aplinkybės – planuojama kirsti kertinėse miško buveinese bei ES svarbos buveinėse. Tokiu būdu šios valstybės saugomos gamtos vertybės iš esmės bus naikinamos.
Nepaaiškinti motyvai, kodėl numatoma kirsti ir pušis, kurios negali būti siejamos su žievėgraužio tipografo invazija.
„Mes suprantame, kad girininkai dažnai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, kai Valstybinė miškų tarnyba liepia kiekvieną džiūstančią nuo kinivarpų eglę pašalinti ir manome, kad šiai tarnybai palikta pernelyg daug laisvės saugomose teritorijose.
Deja, bet ši tarnyba nepakankamai atižvelgia į saugomų gamtinių vertybių poreikius ir pernelyg kišasi į procesus gamtinėse teritorijose“, – sako Ž. Morkvėnas.
Visi planuojami kirtimai yra Punios šilo botaniniame-zoologiniame draustinyje, kuriame turi būti saugomos visos natūralios buveinės.
Prieš pusmetį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos mokslininkai atlikę tyrimus Punios šile pastebėjo, kad šiame miške trūksta negyvos medienos ir tai yra pagrindinė kliūtis formuotis itin vertingoms gamtinėms buveinėms, todėl sanitarinių kirtimų metu pašalinta mediena ir toliau blogins situaciją.
„Nuo vabzdžių žuvę ir palikti medynai nekenkia, o praturtina gamtinę aplinką. Jie yra terpė naujoms gyvybės formoms, namai daugybei plika akimi nematomų rūšių.
Turime įsikalti į galvą, kad kalbame ne apie kokį nors ūkinį privatų mišką, o apie pilnai valstybei priklausančią gamtinės paskirties sengirę. Tai neturi būti išvalytas parkelis pasivaikščiojimams, o gyvybinga ekosistema.
Dėl didžiulės miško gamtinės vertės ir yra pradėtas rezervato plėtros procesas. Tad negalime leisti jokių kirtimų, kad nepablogintume esamos buveinių vertės“, – komentavo vienas iš judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkų, teatro režisierius, nacionalinės premijos laureatas Gintaras Varnas.
Visuomenininkus taip pat neramina viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie ketinimą privatizuoti valstybinius Punios šilo medžioklės plotus.
Balandžio mėnesį įsigaliojo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl Punios šilo rezervato plėtros. Teismas pasisakė, kad rezervato plėtros stabdymas yra neteisėtas, nemotyvuotas, prieštaraujantis viešajam interesui, todėl rezervato steigimo procedūra turi būti tęsiama.
