Susitikime dalyvavęs visuomeninės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ vadovas, vienas iš kampanijos dėl Punios šilo išsaugojimo iniciatorių, Žymantas Morkvėnas susitikimą apibendrino taip: „Ekspertai pateikė gausybę duomenų, kurie stipriai papildė anksčiau atliktų mokslinių tyrimų rezultatus, pagrindžiančius rezervato steigimo būtinybę.
Saugotinos gamtinės buveinės apima net tris ketvirčius viso Punios šilo ploto. Ekspertai rekomenduoja net 69 procentuose visos teritorijos nevykdyti jokios ūkinės veiklos, nes ji yra žalinga.“
Pristatyme pateikti konkretūs skaičiai parodė, jog draustinio teritorijoje didelį potencialą turinčių gamtinių vertybių būklė yra gerokai prastesnė dėl čia vykdomų kirtimų. Juos leidžia draustinio statusas.
„Peršasi akivaizdi išvada, jog draustinio statusas šio unikalaus gamtos perlo išsaugojimui yra nepakankamas. Turint omenyje tai, kad didžiojoje Punios šilo masyvo dalyje ekspertai rekomenduoja nevykdyti jokios ūkinės veiklos, gamtinio rezervato išplėtimas būtų racionaliausias sprendimas siekiant užtikrinti ilgalaikę šilo apsaugą“ – teigia Ž. Morkvėnas.
Statuso keitimo klausimas buvo keltas diskusijoje. Paklausta, ar atsižvelgiant į ekspertų vertinimus, Aplinkos ministerija iš naujo svarstys Punios šilo teisinio statuso keitimą čia steigiant rezervatą, susitikime dalyvavusi aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė atsakė: „Tokia tikimybė yra“.
Ši aptaki pozicija gamtosaugininkams kelia susirūpinimą. Vienas iš kampanijos dėl Punios šilo išsaugojimo iniciatorių, režisierius Gintaras Varnas po diskusijos apibendrino: „Nerimas išlieka. Prieš kelias savaites mums atsiųstame rašte dėl peticijos, kurią pasirašė beveik 15 000 žmonių, Aplinkos ministerija teigė liekanti prie sprendimo rezervato neplėsti ir apsiriboti papildomų tikslų numatymu kirtimus nustatančiame miškotvarkos plane. Šis planas po 3 metų bus keičiamas, todėl galimybė grįžti prie įprastinių miško kirtimų išlieka. Šis sprendimas niekaip neužtikrins ilgalaikės apsaugos, kuri Punios šilui būtina. Juk iškirtus šimtamečius medžius, sengirės reikės laukti vėl šimtmetį.“
Ilgalaikis Alytaus miškų urėdas Gintaras Gibas į diskusiją įsitraukė teigdamas, kad jis yra tas, kuris organizavo daugelį dabar matomų kirtimų. „Dar prieš metus buvau tas, kuris kategoriškai nenorėjo rezervato statuso Punios šilui. O dabar atsistojau prieš jus pasakyti, kad pakeičiau savo nuomonę.
Palikim šį mišką gamtai, palikime Lietuvai ir visai Europai.“ Auditorija palydėjo urėdo mintis plojimais Prie šių argumentų prisidėjo ir Gamtos tyrimų centro mokslininkė Miglė Stančikaitė: „Nejau esame tokie biedni, kad negalime apsaugoti bent vieno išskirtinai vertingo miško Lietuvai ir savo vaikams?“.
