Ankstyva augalų vegetacijos pradžia, sausringa ir itin karšta šių metų vasara privertė kai kuriuos augalus elgtis kaip niekada.
Pilaitės gyventoja Aušra Šaltenytė netoli savo namų aptiko žydinčią obelį. Ant to paties medžio kabėjo ir sunokę vaisiai.
Anot Gamtos tyrimų centro Augalų fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojos dr. Jurgos Jankauskaitės, šįmet vargina ilgalaikė sausra ir aukšta oro temperatūra.
„Kaip ir šiltuosiuose kraštuose, kur pomidorų arba kokių nors citrusinių vaisių per metus nuimami keli derliai, taip ir šis atvejis yra panašus, kai rugpjūtį žydi obelis.
Medžiai reaguoja į ekstremalią situaciją ir bando užauginti kuo daugiau palikuonių“, – teigė J.Jankauskaitė.
Rudenį pražydusiu kaštonu, gamtininkų teigimu, irgi nereikėtų stebėtis. Būna, kad ir žibutės spalį pražysta. Augalai turi taisykles, bet, kaip ir žmonės, kartais kai kurie susipainioja.
Pasak J.Jankauskaitės, reikia nepamiršti, kad vegetacijos periodas šiemet yra labai ilgas.
„Juk augalai laikui bėgant taip susiformavo, kad jie žino, kada reikia žydėti, o kada – brandinti vaisius. Ir staiga paaiškėjo, kad temperatūra leidžia dar kartelį subrandinti vaisius“, – aiškino gamtininkė.
Ir tai atspindys, kad šią vasarą gamtoje vyksta akivaizdūs ekstremalūs klimato pokyčiai.
„Mes, mokslininkai, kasdien stebime ir temperatūrą, ir drėgmę, tad pernai gegužę ir birželį buvo labai didelė sausra – buvo vėsu, bet sausa. Šiemet kankina ir sausra, ir labai aukšta temperatūra“, – sakė mokslininkė.
Nors gruntinio vandens yra ir kai kurie augalai dar nenukentėjo, pastebima, kad ne visų jų šaknys pasiekia vandenį.
Šiuo metu medžiai Vilniuje stipriai meta lapus, pavyzdžiui, liepos, kaštonai, kai kurie spygliuočiai. Tai vyksta tam, kad jie išlaikytų pusiausvyrą ir galėtų vykdyti fotosintezę.
O dėl klimato kaitos padarinių kai kurie medžiai pavasarį pajunta netgi ir žiemą. Ne kartą buvo užfiksuotos gruodį žydinčios obelys, sausį – prasiskleidę net alyvų žiedai.
„Alyvos ar kiti medžiai mieste žiemą gali pražysti dėl kelių priežasčių – mieste žemės temperatūra yra aukštesnė. Be to, šaknys arba paliečia, arba jaučia miesto šilumos tinklus.
Būtent taip apgaunamos medžių šaknys, kurios jaučia šilumą ir drėgmę dirvožemyje. Dėl to medis gali pražysti, sukrauti pumpurus. Bet gamta yra gamta, ir sausį užėję šalčiai nušaldo tuos pumpurus ir žiedus“, – tikino Gamtos tyrimų centro mokslininkė.
