„Naujoji Vilnia, tolimas Vilniaus pakraštys, apie kurį vilniečiai dažnai prastos nuomonės: čia įsikūrusi respublikinė psichiatrijos ligoninė, nakvynės namai, kuriuos, beje, buvo planuojama plėsti, perkeliant išblaivinimo paslaugas teikiančią įmonę „Sala“. Kadaise, prieš gerą dešimtmetį, buvo kilę ir kitų įdomių idėjų, kurios būtų dar labiau praturtinusios Naujosios Vilnios įvaizdį: buvo svarstoma, kad čia galėtų būti pastatyta atliekų deginimo gamyklą ir įkalinimo įstaiga“, – rašė Vilma.
Anot jos, paėjusią žiemą Naująją Vilnią „papuošė“ milžiniškos pilkos statinės – naujosios atliekų tvarkymo tvarkos rezultatas.
„Nepaisant protestų, parašų rinkimo, prašymo estetiškai itin nepatrauklius konteinerius perkelti bent jau į ne tokias matomas vietas (kai kurie įrengti tiesiai priešais gyventojų langus) savivaldybė liko kurčia žmonių prašymams“, – teigė Naujosios Vilnios gyventoja.
Pasipiktino dėl ruošiamų kirsti medžių
Kaip rašė skaitytoja Vilma, sužaliavę medžiai bent jau nuo kai kurių gyventojų akių paslėpė statines-šiukšliadėžes.
„Naujoji Vilnia sužaliavo. Pasirodo, neilgam. Vilniaus miesto savivaldybė ir toliau tęsia tvarkymąsi: asfaltuojama Parko gatvė. Naujosios Vilnios gyventojai sukruto, apsidžiaugė – ši gatvė buvo apgailėtinos būklės, pagaliau ledai pajudėjo. Be to, tvarkoma ne tik gatvė, atnaujinami pėsčiųjų takai. Viskas būtų puiku, jei ne viena savivaldybę kamuojanti liga – alergija medžiams. Atėjo Naujosios Vilnios eilė“, – tikino Vilma.
Anot jos, Parko gatvė taip buvo pavadinta ne veltui – čia buvo malonu ir gera pasivaikščioti, abipus tako susodinti medžiai saugojo nuo kaitros, teikė malonų pavėsį. Dar praėjusiame šimtmetyje iškloti platūs, patogūs šaligatviai gal ir nebuvo patys dailiausi, jau laiko palytėti, tačiau kol kas sėkmingai atliko savo funkciją: talpino visus pėsčiuosius, prasilenkdavo netgi mamos su vežimėliais.
„Beje, vienoje vietoje, beveik pėsčiųjų tako viduryje augo didelis senas medis. Ir augo, netrukdė. Naujojoje Vilnioje gyvenu jau beveik 40 metų, jis ten buvo visada. Dabar jo jau nebėra. Naujosios Vilnios gyventojams medis netrukdė, tačiau, matyt, trukdė savivaldybės atstovams, kuriantiems tobulą, taisyklingą, tiesų grožį.
Sprendimų galėjo būti pačių įvairiausių: medis galėjo taip ir likti vidury tako, buvo galima padaryti lankstą. Ir buvo galima jį nukirsti. Tai ir nukirto“, – sakė pasipiktinusi Naujosios Vilnios gyventoja.
Moters teigimu, kitoje gatvės pusėje medžiai taip pat sužymėti kryžiais. Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė į užklausą sureagavo labai greitai: anot jos, buvo ilgos diskusijos, kokiu būdu galima būtų išsaugoti šiuos medžius, tačiau šiuo atveju racionaliausias sprendimas buvo keletą medžių paaukoti dėl mūsų pačių, Naujos Vilnios gyventojų, gerovės ir patogių pėsčiųjų takų.
„Aukoti medžius dėl pėsčiųjų takų? Dėl tako, kuris jau yra? Aukoti medžius tik dėl to, kad takas būtų platesnis? Kad mums, Naujosios Vilnios gyventojams, būtų patogiau? O kas mūsų klausė? Ar tikrai mums bus patogu? Ar tikrai mes, gyventojai, vaikščiosime tuo plačiu taku, kuriame nebeliks pavėsio?“, – retoriškai klausė Naujosios Vilnios gyventoja.
Medžius išsaugos
Portalas lrytas.lt pasiteiravo Vilniaus miesto savivaldybės, kad pakomentuotų situaciją dėl kertamų medžių.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė teigė, kad tiesiant naują pėsčiųjų taką Naujojoje Vilnioje buvo pašalintas medis, augantis tako viduryje, nes jo kamienas buvo supuvęs.
„Kitu atveju, palikus medį naujai tiesiamame pėsčiųjų take, būtų stipriai pažeistos jo šaknys – svarbiausias medžio gyvybingumo užtikrinimo organas. Šalia naujo tako besidriekianti brandžių liepų alėja palei taką buvo ir bus išsaugota“, – tikino G. Čeponytė.
Konteinerius įrengia pagal reikalavimus
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis teigė, kad sostinės savivaldybė iki 2020 metų įrengs net 759 didelės talpos (3-5 kub. m) pusiau požeminių ar požeminių konteinerių aikštelės, skirtas popieriaus, plastiko, stiklo pakuočių atliekoms, mišrioms atliekoms rūšiuoti. Įrengiami ir atskiri konteineriai numatomam maisto / virtuvės atliekų atskiram surinkimui.
„Preliminarią komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo Vilniaus mieste schemą parengė savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ atsižvelgdamas į Aplinkos ministro patvirtintus Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos reikalavimus“, – teigė V. Juodis.
Vienas iš jų – „konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu atstumu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų“. Taip pat, konteineriai įrengti pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintas Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano nuostatas. Viena iš jų – „užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 100 metrų“.
Taip pat atsižvelgta į kitus teisės aktus bei į konkrečioje vietovėje esančias požemines komunikacijas, vaikų žaidimo aikšteles, kitus vietovėje jau esančius infrastruktūros objektus bei galimybę prie konteinerių privažiuoti šiukšliavežėms.
Konteinerių aikštelių išdėstymo Vilniaus mieste schema skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt/aiksteles.
Visi konteinerių aikštelių įrengimo darbai vykdomi pagal suderintus projektus, laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Minėtu atveju, konteinerių aikštelė skirta Naujosios Vilnios Gerovės g. 17,19,21,23 ir 25 namų gyventojams.
