Po kojomis dar girgždant apšalusiems lapams, panevėžietis miškininkas Eugenijus nešinas įrankiais suka link upelio pašonėje augančio klevo.
„Šitam klevui yra 50 – 60 metų, iš plono medelio sulos tikrai nebus, reikia ieškoti storo medžio“, – teigė miškininkas E. Družas.
Pirmoji klevų sula
Vyras rankiniu grąžtu atsargiai pragręžia tvirtą kamieną – elektrinio grąžto nesineša į mišką, tad tenka naudoti senovinį. Miškininkas jau turi pasiruošęs ir specialų medinį kuoliuką.
„Anksčiau darydavo lovelį, dabar žmonės daro uždarus, iš vienos pusės išgręžia ir iš kitos. Tada įstatom kuoliuką ir užkalam. Didelio mokslo nereikia sulai išgauti. Atšilo orai, buvo pliusinė temperatūra ir sureaguoja medžiai. Ir ilgai laukti nereikia – sula pradeda veržtis iš pragręžto medžio kamieno", – pasakojo miškininkas.
Miškininkas šiemet pirmąją sulą ragauja gerokai anksčiau nei pernai.
„Per naktį kažkur pribėgo 6 litrai iš klevo. Manau, kad labai gerai bėga šiemet“, – tikino vyras.
Tad jeigu orai bus palankūs, klevų sula tekės apie mėnesį.
Litras – 1 euras
Pirmoji klevų sula pasirodė ir turgavietėse. Tiesa, jos turi vos vienas kitas prekeivis.
„Litras – euras. Čia du litrai – 2 eurai. Perka? Perka, bet neturi pinigų žmonės labai, gal pensijos dar negavę ar kas“, – sakė prekeivis Petras.
Sulos iš savo sodyboje augančių klevų į turgų atvežė ir Virginija.
„Jeigu šalčio labai nebus naktį, tai pabėgs, klevas trumpai bėga, mėnesį. Daugiau sušils ir pradės jis cukruotis“, – tikino Virginija.
Klevų sula – saldesnė
Vertinantys gamtos turtą skuba mėgautis pirmąja sula. Po klevų sulos, pasirodo beržų. Beržai paprastai būna dosnesni. Jų sula mėgautis galima ilgiau.
„Sula – vaistas nuo visų ligų, ypatingai smėliukui praplaut po žiemos, kai susidaro nuo visokio sunkaus maisto. Gerkim ir būsim sveiki“, – sakė prekeivė Regina.
Svarbu nenualinti medžių
O gamtos sergėtojai primena, kad medžių dovanotu gėriu reikia mėgautis atsakingai. Svarbiausia, baigus leisti sulą, užkišti pragręžtą medyje skylę.
„Sula – tai juk medžio kraujas, jis maitina šakas, maitina lapus, tai jam yra maistas, mes mėginame su juo ne pačiu gražiausiu būdu pasidalinti. Todėl negalima jo skriausti ir atimti viso maisto, nes paprasčiausiai mes nebeturėsime medžio, nebeturėsime kitais metais ir tos pačios sulos“, – tikino Panevėžio aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.
Neatsakingiems numatytos baudos. Fiziniams asmenims iki 30 eurų, juridiniams asmenims gali grėsti dvigubai didesnė bauda.
