„Paprastai joks augalas nepuola, tik ginasi. Visos alergizuojančios medžiagos yra augalų sultyse – jei nulaušime lapą ar šakelę, o tos medžiagos pateks į aplinką, jų įkvėpsime ir gali pasireikšti alergija“, – sako T. Jokšienė.
Pasak jos, daugelis populiariausių namuose laikomų augalų – mažai ištirti, todėl su jais reikėtų elgtis atsargiau. Botanikė tikina, kad dažniausiai visos nuodingosios augalų medžiagos – jų sultyse.
Dažnai namuose auginama gėlė difenbachija, sako T.Jokšienė, gali būti pavojinga sveikatai.
„Pietų Amerikoje ji vadinama nebyliuoju medžiu, nes anksčiau vergams liepdavo suvalgyti jų lapų – kelias dienas po to jie negalėdavo kalbėti. Šio augalo sultyse yra mikroskopinių adatėlių, kurios patenka ant odos ir ją dirgina – liežuvis ištinsta. Stovėdamas šis augalas kambaryje nėra mums pavojingas, bet nekontaktuokite su jo sultimis“, – įspėja ji.
Be to, difenbachijos gali sukelti ir laikiną nevaisingumą: vyrams – iki 90, o moterims iki 50 dienų.
Vėzdūnės ir anturiai, sako specialistė, taip pat turi pavojingas sultis: „Visos gėlės, kurių žiedynas yra burbuolė, turi pavojingų cheminių medžiagų.“
Fikusas, sako T.Jokšienė, nuodingas ne visiems. „Vieniems jis nuodingas, kitiems – ne. Fikusas – viena populiariausių kambarinių gėlių. Fikusai pavojingi tiems, kurie alergiški lateksui. Priklauso nuo rūšies, tačiau jei iš nulaužtos fikuso šakelės ar lapo nulaša sulčių, jose gali būti 20–30 proc. latekso“, – teigia ji.
Taip pat dažna namų gyventoja – karpažolė, sako botanikė. „Jei pažeistume karpažolę, iš jos tekėtų baltos sultys – jos tikrai pavojingos. Jei sulčių pakliūtų į akis, galima laikinai apakti. Jei sulčių patektų ant plonos vaiko odos, gali atsirasti ilgai gyjančių nudegimo žaizdų“, – tikina T.Jokšienė.
Taip pat nuodingos azalijų sultys, o kai kurios azalijų rūšys pasižymi net nuodingu kvapu. Tas gėles, kurių žiedai kvapūs, pataria specialistė, reikėtų statyti tik erdviose vietose: „Įkvėpus nuodingo azalijos kvapo gali pradėti skaudėti galvą, padidėti irzlumas. Tačiau išėjus iš kambario simptomai turėtų dingti.“
Pasak botanikės, nuo seno dėl savo vaistinių savybių plačiai naudojamas alavijas turi būti vartojamas su saiku: „Alavijas ir gydo vėžį, ir jį sukelia, todėl jo negalima padauginti.“
Augalams tręšti botanikė pataria naudoti natūralias trąšas – kompostines, arbatos tirščius, bananų žieves, dilgėles.
„Kartais alerginių sutrikimų patiriame ne dėl augalų nuodingųjų savybių, bet dėl įvairių cheminių medžiagų, kurias naudojame augalų priežiūrai“, – sako ji.
Tačiau T.Jokšienė ragina neišsigąsti – tikrai neapsinuodysime namuose laikomais augalais, jei juos tinkamai prižiūrėsime ir turėsime kuo mažiau kontakto su jų sultimis.
Botanikė pataria:
– Jei šeimoje yra mažų vaikų ar gyvūnų, gėles reikėtų atitverti užtvaromis arba pakelti aukščiau, kad nebūtų galima pasiekti.
– Išmokykite vaikus valgyti daržoves, o gėlėmis tik grožėtis.
– Augalus laikykite nepasiekiamoje vietoje.
– Augalus persodinkite mūvėdami pirštines.
– Augalų sultimis suteptomis rankomis nelieskite kitų kūno vietų, ypač veido ir akių.
– Prieš įsigyjant naują augalą, reikėtų virtualiai susipažinti su juo – internete ir knygose ne tik pasiskaityti apie jo auginimą, bet ir išsiaiškinti, kaip atrodys po metų ir daugiau. Taip žinosime, kur turime pastatyti ir kaip elgtis.
Parengė Gertrūda Stripeikytė.
