Visai greta Kauno, Akademijos miestelyje, gyvenanti G.Kudrevičienė kasdien darbuojasi nedideliame savo žemės sklype.
Moteris augina tokius vaisius ir daržoves, kokių Lietuvoje nėra labai gausu. Labiausiai jai patinka moliūgai, tačiau auga ir dramblinių česnakų, citrininių agurkų, spalvotų bulvių, saulės uogų.
Agronomo išsilavinimą turinti ir daug metų Aleksandro Stulginskio universitete vienos laboratorijos vedėja dirbusi moteris dabar gyvenimo neįsivaizduoja be eksperimentų savo darže. Tai yra ir jos energijos, ir geros nuotaikos šaltinis.
Biochemikai sako, kad moliūgai tikrai yra išskirtinė daržovė ne tik dėl juose esančių įvairių naudingųjų medžiagų. Taip pat tai vienas iš retų augalų, kurio visos dalys valgomos.
Tinka puošti ir namus
G.Kudrevičienė pasakojo, kad jai visada buvo įdomios neįprastos daržovės, vaisiai ir uogos. Prieš 15 metų ji susižavėjo moliūgų auginimu. Dar labiau šiai aistrai atsidavė, kai prieš 5 metus išėjo į pensiją.
Jos nedidelio daržo lysvėse šį rudenį užderėjo 15 skirtingų veislių moliūgų.
Įprastus oranžinius apvalius gražuolius iš močiutės jau ruošiasi pasiimti anūkas su dukra ir žentu.
„Šiuos moliūgus lyginu su manekenėmis. Jos gražios, bet ne visada protingos. Oranžiniai moliūgai taip pat atrodo gražiai, juos tinka skaptuoti ir puošti namus, tačiau kadangi jie per daug vandeningi, įvairiems patiekalams gaminti labiau tinka kitų veislių giminaičiai“, – pasakojo agronomė.
Keistieji turi mažiau sėklų
Moteris tuoj pat parodė kitus mažiau matytus moliūgus.
„Visi šie moliūgai ne tokie sultingi, be to, ir skanesni, saldūs. Įdomesnių veislių moliūguose sėklos yra tik daržovės galuose, todėl didesnė dalis jų neprapuola ir patiekalams gaminti jie tinka labiau“, – apie keistos išvaizdos daržoves pasakojo moteris.
Įspūdingai atrodo moliūgai ‘Trombonai’, pailga ir riesta forma primenantys šiuos instrumentus. Tarsi du Siamo dvyniai susiglaudę bręsta žali ‘Neapolio ilgieji’.
Nedideli raudoni moliūgai, išvesti Šveicarijoje, turi riešutų skonį. Greta pūpso dideli pailgi banguoto paviršiaus ‘Čiudo Judo’ keistuoliai. Savo išvaizda jiems nenusileidžia ir itališki ‘Marina Di Chioggia’ moliūgai, kurių žalios spalvos galvos primena karpotas skrybėles.
Neįprastai atrodo pailgas rožinį atspalvį turintis ‘Rožinis bananas’. Tai visai nauja ir dar reta veislė. Didžiausias G.Kudrevičienės moliūgų daržo karalius – 18 kilogramų sveriantis ‘Žemčiužnoje’.
Retesnių moliūgų sėklų moteriai neretai nuperka Didžiojoje Britanijoje gyvenanti duktė, nes ten jų įvairovė didžiulė. Agronomė sėklų parsiveža ir pati iš įvairių kelionių.
Saugo ir juodi kukurūzai
G.Kudrevičienė pasakojo, kad įvairių veislių moliūgai gali augti greta, o kad derlius būtų geresnis, prie jų reikia pasodinti agurklių. Bitės lanko jų žiedus, užsuka ir į moliūgų lysves.
„Ši vasara buvo palanki moliūgams augti, juos tereikėjo laistyti. Augindama moliūgus greta pasodinu ir kukurūzų, nes jie užstoja vėją, kurio moliūgai nemėgsta. Kad būtų įdomiau, sodinu ne tik įprastus, bet ir juodas burbuoles subrandinančius kukurūzus“, – pasakojo daržininkė.
Dabar moters svajonė gauti valgomųjų čajotų sėklų.
„Šie moliūginiai augalai labai įdomūs. Po žeme jie subrandina vaisius, panašius į bulves, ant žemės – į moliūgų ir cukinijų hibridą panašius vaisius. Šių augalų ūgliai naudojami kaip prieskoniai. Dar žmonės iš jų vaisių gamina instrumentus ar juose lyg dubenyse laiko vandenį“, – pasakojo agronomė.
Stebina česnakai milžinai
G.Kudrevičienė augina ir kitokių įdomių daržovių. Vienos jų – drambliniai česnakai. Viena jų skiltelė yra beveik tokio pat dydžio kaip visa įprasta česnako galva, sveria apie 60 gramų.
„Ši daržovė kilusi iš Indijos. Ji įdomi ne tik dėl dydžio. Drambliniai česnakai tik kvepia, kaip ir turi kvepėti ši daržovė, tačiau jų skonis primena porą. Lietuvoje tokius česnakus dar mažai kas augina. Užsienyje jie brangūs. Viena skiltelė kainuoja beveik 2 eurus, galva – apie 5–6 eurus“, – pasakojo moteris.
Informacijos, kaip juos auginti, yra nedaug, todėl G.Kudrevičienei prireikė kelerių metų, kad eksperimentuodama sulauktų nedidelio derliaus.
Įprastas bulves moteris pakeitė rožinėmis ir violetinėmis. Jos nėra miltingos, atrodo keistai, bet tinka gaminant mišraines. Jas geriau virti ar kepti nenuluptas.
„Įdomu tai, kad verdant ar kepant orkaitėje šių bulvių nuoviras ar aliejus nusidažo ryškia žalia spalva“, – pasakojo moteris.
Šių bulvių sultimis galima gydyti skrandžio opą.
„3 mėnesius prieš valgį reikia gerti 1 šaukštelį šių bulvių sulčių“, – patarė G.Kudrevičienė.
Augina ateities uogas
Agronomės šiltnamyje taip pat laukia netikėtumai. Vienas jų – citrininiai agurkai. Iš pradžių jų vaisiai būna žali, augant tampa gelsvai balkšvi ir forma primena citrinas. Subrendę tampa apvalūs ir gelsvai oranžiniai lyg moliūgai. Jie turi nemažai vitamino C, gerina medžiagų apykaitą.
Kad šiltnamyje augančių agurkų ir pomidorų nepultų ligos ir kenkėjai, greta jų klesti siauralapiai, arba šventieji, bazilikai. Jų lapų skonis aštrus, todėl atbaido kenkėjus, o pagardinti patiekalai įgauna egzotišką skonį.
Kaunietės šiltnamyje dera ir įvairių rūšių paprikos. Chalapos ir Kajeno paprikos puikiausiai klesti ir darže.
Moteris šį rudenį jau užsiaugino ir antrą šveicariškų mėtų derlių. Jos išsiskiria nepaprastai stipriu aromatu.
Greta puikuojasi ir dar vienas neregėtas augalas – saulės uogos. Jos puikiai auga mūsų klimato sąlygomis, rudenį sunokina juodus apvalius vyšnios dydžio vaisius.
G.Kudrevičienė įsitikinusi, kad tai – ateities augalas.
„Šiose uogose labai daug įvairių vitaminų, mineralų. Bet uogų žievelėje yra ir alkaloidų, kurie gali pakenkti. Todėl prieš valgant uogas reikia nuplikyti verdančiu vandeniu. Iš jų bei svarainių, citrinų galima virti uogienę“, – pasakojo egzotinių augalų augintoja.
G.Kudrevičienė iš savo gėrybių gamina įvairiausius džemus, uogienes, mišraines žiemai. Jas gardina nasturčių, saulėgrąžų žiedlapiais ir įvairiais prieskoniais.
Ragina stotis nuo sofų
Moteris mielai dalijasi patarimais, kaip auginti įvairias gėrybes, kokių vertingųjų savybių jos turi, ir dovanoja stiklainius savo pagamintų gardumynų.
„Esu kilusi iš Suvalkijos, tačiau tvirtai tikiu, kad visi privalome dalytis tuo, ką išmanome, padėti vieni kitiems. Tada aplinkui bus daugiau laimingų žmonių“, – šypsodamasi sakė moteris.
Vaikščiodama savo darže pensininkė spinduliuoja laime.
„Visiems, ypač savo amžiaus, žmonėms sakau: stokitės nuo sofų, liaukitės dejuoti, eikite į gamtą, auginkite vaisius, daržoves. Tai ir mankšta, ir sveikatos bei geros nuotaikos šaltinis. Liesdama savo augalus pajuntu didžiulę laimę ir džiaugsmą gyventi“, – sakė G.Kudrevičienė.
Valgomos visos moliūgų dalys – net žievė
Honorata Danilčenko
Agronomė, biochemijos mokslų daktarė
„Moliūgai yra vieni puikiausių mūsų daržo augalų, nes mes galime sunaudoti visas jų dalis, kuriose gausu naudingųjų medžiagų.
Valgyti galima ir moliūgų lapus, ir žiedus, minkštimą, sėklas ir net žievę.
Lapus ir žiedus geriau maistui naudoti, kai jie dar liauni, minkštesni. Prieš gaminant, pavyzdžiui, salotas, juos reikia nuplikyti karštu vandeniu arba palaikyti virš garų, kad taptų ne tokie šiurkštūs.
Taip pat verta maistui naudoti ir jaunų moliūgų žievę, kol ji dar minkšta.
Vertingos yra ir sunokusios moliūgų sėklos, ir iš jų spaustas aliejus. Tiesa, moliūgų aliejus netinka kepti, jį reikėtų pilti ant salotų.
Visose šiose moliūgo dalyse, taip pat ir minkštime, yra daug įvairių vitaminų, mineralų. Naujausi tyrimai parodė, kad moliūgai yra ir cinko bei seleno šaltinis. Šių medžiagų ypač reikia moterims, todėl valgant moliūgus papildų pirkti nebereikės.
Oranžinės spalvos moliūguose taip pat yra ir nemažai karotenoidų – natūralių antioksidantų.
Visas moliūgų dalis galima ir džiovinti, tačiau džiovinimo temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 45 laipsniai, kad vertingosios medžiagos nežūtų. Jos išliks moliūgus ir šaldant.
Jei moliūgų derlius gausus, iš jų galima virti ir įvairias uogienes, gaminti mišraines ar bandyti laikyti juos sveikus vėsesnėse patalpose. Tačiau noriu perspėti, kad šį rudenį ilgai išlaikyti moliūgų gali nepavykti. Nors atrodo, kad vasara buvo pakankamai šilta, ji buvo ir permaininga, todėl nuskinti moliūgai šiais metais linkę pūti.“
