Regioniniam parkui suteikus nacionalinio parko statusą, Labanoro girioje plyni kirtimai būtų draudžiami.
Apie šių parkų sujungimą buvo kalbama ir anksčiau – nuo 2010 metų Aukštaitijos nacionalinis ir Labanoro regioninis parkai turi bendrą direkciją, kuriai šiuo metu vadovauja Gedas Kukanauskas.
„Nacionalinis parkas turi aukštesnį saugomos teritorijos statusą, jame yra saugomos nacionalinės vertybės, be to, skiriasi šių parkų teritorijų planavimo dokumentai. Nacionaliniame parke plyni kirtimai draudžiami, o regioniniame – galimi. Bet, pavyzdžiui, baudos už brakonieriavimą ar kitą nelegalią veiklą saugomose teritorijose yra vienodos, skiriasi tik zonos – ar tai yra draustinis, ar ūkinės paskirties žemė.
Abiejuose parkuose yra rezervatų, draustinių, rekreacinių zonų, vandens, žemės ūkio zonų.
Todėl Labanoro regioniniame parke yra teritorijų, kurios labiau saugomos nei kai kurios Aukštaitijos nacionaliniame parke, ir atvirkščiai. Žinoma, nacionaliniam parkui skiriamas didesnis valstybės finansavimas, dirba daugiau žmonių, pritraukiama daugiau investicijų, skiriama daugiau lėšų moksliniams tyrimams ir lankytojams aptarnauti“, – aiškino G.Kukanauskas.
Šiuo metu Aukštaitijos nacionalinis parkas užima 41 055,73 hektaro, o Labanoro regioninis parkas – 55 308,97 hektaro plotą. Šie abu valstybiniai parkai turi bendrą ribą, kurią panaikinus būtų sukurta didžiausia šalyje vientisa saugoma teritorija.
Aplinkos ministro teigimu, šie parkai turėjo būti sujungti jau prieš kelis dešimtmečius, bet tik dabar tai pamažu tampa realybe.
5
Tiek nacionalinių parkų yra Lietuvoje – Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Trakų istorinis. Taip pat yra 30 regioninių parkų.
