Aplinkos ministras Kęstutis Navickas trečiadienį paskelbė, kad Labanoro girioje esančiuos valstybiniuose miškuose vieną mėnesį nebus vykdomi jokie kirtimai.
Ministras teigė, kad pertrauka būtina siekiant persvarstyti miško kirtimų planus – pirmiausia todėl, kad būtų išsaugoti biologinei įvairovei svarbūs miškų plotai.
Valstybinei miškų tarnybai pavesta per šį laikotarpį patikrinti, kaip laikomasi miško kirtimo taisyklių.
Triukšmas dėl miškų kilo po to, kai rugpjūčio 8 dienos posėdyje Vyriausybė pritarė, kad jų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc. Pasak Aplinkos ministerijos, tai sumažins biokuro ir malkinės medienos kainą gyventojams.
Tačiau netrukus imta spėlioti, kad taip pasielgta medienos perdirbėjų ir su ja susijusių pramonės įmonių naudai. K.Navickui teko neigti šiuos gandus – pasak ministro, sprendimas priimtas po pusdienio diskusijų su mokslininkais.
Būtent pastarieji stebisi šiomis savaitėmis kilusia gandų, neva Lietuva netrukus nebeturės miškų, lavina.
– Aplinkos ministerija nusprendė 6 procentais padidinti miško kirtimo normas. Ar tai galima vadinti grėsme Lietuvos miškams? – „Lietuvos rytas“ paklausė Miškų instituto Miškininkystės skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo Virgilijaus Mikšio.
– Toks padidinimas leis racionaliau naudoti miškų išteklius ir mažiau sukaupti perbrendusio miško. Kiekviena medžio rūšis turi skirtingą gamtinės brandos amžių, kuris gali būti 90, 120 ar net 200 metų. Jį viršijus medis pradeda irti ir netenka vertės.
Miškų plotai šalyje didėja maždaug nuo praėjusio amžiaus vidurio ir dabar miškingumas siekia 33,5 procento. Prieš kelis dešimtmečius brandžių miškų plotai siekė 8–10 procentų, šiuo metu – 22 procentus ir per kelerius pastaruosius metus dar padidėjo. Tai labai didelis skaičius.
Galbūt pasiūlyčiau tik vieną pakeitimą – reikėtų mažiau kirsti spygliuočių ir daugiau lapuočių, nes pastarųjų turime didelius plotus.
– Ar plyni kirtimai regioniniuose parkuose – normalus reiškinys?
– Teisiškai turbūt viskas atliekama teisingai. Šalyje veikia daugiau kaip 30 regioninių parkų, jų teritorijoje yra dideli įvairių miškų plotai.
Plyni kirtimai nėra tik parkų problema, o tai yra viena priežasčių, kodėl visuomenė kartais nepatikliai žiūri į miškininkus. Dėl to kyla daug neigiamų emocijų, nors jos ne visada būna paremtos žiniomis.
Patarčiau pamažu didinti neplynus miškų kirtimus.
Tokiu keliu žengia ir daugelis Europos šalių.
– Kiek Lietuvoje iškertama miško ir kiek jo atsodinama?
– Per metus šalyje iškertama apie 23 tūkst. hektarų miško – tai sudaro 1,1 proc. Tiek pat jo ir atkuriama.
Atvejai, kai iškirtus mišką žemės sklypui būtų nustatoma kita paskirtis, labai reti, nors kartais galbūt tai būtų galima ir net reikėtų padaryti.
