Šiauliečiai gali džiaugtis, nes Kaštonų alėjoje nebebus kertami visi medžiai. Tai paaiškėjo gavus papildomai užsakyto medžių tyrimo išvadas.
Aleksandro Stulginskio universiteto docentė mokslų daktarė Lina Straigytė patvirtino, kad plynai kirsti alėją nėra būtinybės, – prastai įvertinta tik 14 kaštonų būklė.
Pateikė priešingą išvadą
Anksčiau tyrimą atlikę dendrologai pareiškė, kad alėjoje augantys medžiai yra prastai prižiūrimi, o daugumos būklė – tiesiog apverktina.
Jie rekomendavo keršųjų kandelių apniktus medžius kirsti plynai, o jų vietoje pasodinti paaugintų rausvažiedžių kaštonų.
Kilus miestiečių protestų bangai nutarta užsakyti papildomą, išsamesnį, dendrologo tyrimą. Jį atlikti patikėta mokslų daktarei L.Straigytei.
Mokslininkė 68 medžiams atliko tomografinį ultragarso tyrimą, kuris detaliai parodo vidinius puvinius, pažeidimus. Išvadose teigiama, kad šalinti reikėtų 14 kaštonų, o likę įvertinti patenkinamai arba gerai.
„Taip pat rekomenduojama alėjoje išpjauti 21 klevą ir vienintelę liepą. Šių medžių šaknys ardo istorinę Didždvario gimnazijos sieną, be to, jie užaugo aukštesni ir stelbia kaštonus“, – sakė vicemeras Domas Griškevičius.
Išeitis – naujas projektas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička pripažino, kad toks posūkis reiškia viena – šiemet rekonstrukcijos pradėti nepavyks.
„Buvome suklaidinti pirmosios dendrologų išvados, todėl viską reikės koreguoti. Bet tai nėra paprasta, nes projektuotojai darbą atliko pagal savivaldybės suformuluotą užduotį, todėl jiems privalome sumokėti daugiau nei 19,5 tūkstančio eurų“, – sakė M.Velička.
Administracijos atstovas vylėsi, kad projektuotojai sutiks taisyti baigtą projektą, nors laiko tam pagal sutartį liko itin mažai.
Be to, už papildomą darbą negalima mokėti daugiau nei 50 proc. sutartyje numatytos sumos.
„Tikėtina, kad reikės naujo projekto. Projektuotojai turės numatyti, ką daryti tuštumose, kurios jau yra ir dar didės dėl išpjautų medžių, – sakė M.Velička. – Atsodinti mažesniais medžiais nerekomenduojama, nes jie bus užgožti senųjų ir, atsidūrę paūksmėje, neaugs.“
Sąmata gerokai padidės
M.Veličką stebino priešingos dviejų dendrologinių tyrimų išvados, bet jų komentuoti nenorėjo: „Savivaldybės išduotose projektavimo sąlygose buvo įrašyta, kad senieji kaštonai turi būti keičiami rausvažiedžiais.
Kodėl taip nuspręsta, galėtų atsakyti šias sąlygas parašu patvirtinusi mano pirmtakė Giedrė Mendoza Herrera.“
Administracijos direktoriaus pavaduotojas pridūrė, kad problemų dėl vykdomų projektų paveldėjo ir daugiau, – projektavimo užduotys nesutampa su turimais finansiniais ištekliais.
Į Didždvario parko, Draugystės prospekto kvartalo, Vilniaus gatvės atkarpos, Amfiteatro prieigų, Tilžės gatvės projektavimo sąlygas visko surašyta tiek, kad projektuotojai pateikė dukart didesnes sąmatas.
Architektė kalta nesijaučia
Savivaldybėje jau nebedirbanti G.Mendoza Herrera sakė, kad ir ją nustebino pasikeitusios dendrologų išvados: „Mano parašas ant projektavimo sąlygų yra, dokumente įrašyta, kad senieji kaštonai turi būti keičiami rausvažiedžiais.
Tačiau tos sąlygos nebūtina laikytis, reikia atsižvelgti į visumą, juk yra specialusis planas, istorinės vertybės.“
Buvusi viena savivaldybės vadovių kalbėjosi ir su tyrimą atlikusia dendrologe L.Straigyte, ir jos buvusiu bendramoksliu: „Keista, bet jų požiūriai irgi skirtingi. Bet tokiame projekte svarbiausias ne architekto, o dendrologo žodis.“
G.Mendoza Herrera neįžvelgė savo klaidų ir kitų projektų projektavimo sąlygose: „Vadinasi, projektuotojai nebuvo tinkamai prižiūrimi. Pavyzdžiui, Prisikėlimo aikštės projektas irgi neišsiteko į turimus pinigus, bet buvo sumažintas trečdaliu.“
Architektės manymu, Kaštonų alėjai nebūtinas naujas projektas, nes atsisakius senųjų medžių kirtimo nesikeičia nei pėsčiųjų takų piešiniai, nei inžineriniai tinklai.
