Todėl gegužės 18, tarptautinę žavėjimosi augalais dieną,visoje Lietuvoje pradėjo rengti piketus.
Šią dieną dėl medžių kirtimo piketuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kitą savaitę piketuoti žada ir Šiaulių bei kitų mažesnių miestelių bei gyvenviečių gyventojai.
Kartu su piketais pradedamos ir kitos iniciatyvos, tokios, kaip žaibiškas sambūris (ang. flashmob) „Gyvo žalio ar betono“, taip pat iniciatyvą „Globok medį“ kurios metu ugdymo įstaigos ir miestų bendruomenės rūpinsis savo savivaldybės medžiais, pasirinkdami po vieną jiems brangiausią medį ir stebėdami, ar jis yra teisingai prižiūrimas.
Kaip sakė renginių iniciatorė aplinkosaugos koalicijos narė Austė Juozapaitytė, piliečiai, atlikdami savivaldybės želdynų priežiūros darbų stebėjimo funkciją, tuo pat metu ugdys savo bendruomeniškumą bei empatiją gamtai ir atsakomybę už viešąsias miesto erdves.
„Artėjant 2020-iesiems – Europos Sąjungos paramos pabaigos mūsų šaliai metams, įvairių lygių didelių miestų ir mažų miestelių valdžia užuot europinius pinigus panaudojus infrastruktūros – mokyklų, kultūros ir sveikatingumo centrų, vaikų darželių, globos namų, ambulatorijų, ir panašiai – atnaujinimui bei plėtojimui arba socialinių programų, mažinančių skurdą, įgyvendinimui, didžiules lėšas „įsisavina‘“ masiškai naikindami želdinius ir tuo ženkliai blogindami žmonių gyvenimo sąlygas.
Tarsi koks apsėdimas mūsų žalią tėviškę užplūdo pragariška medžių genocido „mada“, vietoj parkų, vejų, skverų įtupdanti į miestų ir miestelių centrus neproporcingas, nefukcionalias, saulės deginamas ir skersvėjų perpučiamas „raudonąsias aikštes“, tinkamas nebent desantininkų malūnsparniams leistis“, – sakė režisierius Gytis Padegimas.
Piketus dėl medžių kirtimo palaiko Lietuvos visuomeninės pilietinės organizacijos ir visuomeniniai judėjimai, kurie pasirašė ir piketų dieną įteiks kreipimąsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną ir Seimo aplinkos apsaugos komitetą.
Tuo atkreipiamas dėmesys į neraminančias tendencijas: daugelyje miestų vyksta viešųjų erdvių tvarkymo projektai, kurių metu masiškai kertami dideli brandūs medžiai. Vietiniai gyventojai skundžiasi, kad jie nebūna tinkamai ir laiku supažindinami su projektais. Želdinių būklės ir reikalingumo kirsti vertinimas atliekamas nekokybiškai. Nauji sodinukai pasodinami nesudarant tinkamų sąlygų, neprižiūrimi, dėl ko skursta ir išdžiūsta. Pagaliau, medžiai kertami paskubomis pavasarį – paukščių perėjimo ir paukščių jauniklių auginimo metu.
Kreipimesi minėtos institucijos raginamos pateikti viešą oficialią reakciją dėl susidariusios situacijos ir savivaldybes įpareigoti stabdyti projektuose numatytus medžių kirtimus, kol nėra tinkamai įvertinta želdinių būklė ir kirtimo reikalingumas.
Taip pat turi būti užtikrinta, kad nebūtų tvirtinami ar toliau vykdomi projektai, kurie nėra tinkamai pristatyti ir suderinti su visuomene, o derinimas suorganizuotas taip, kad suinteresuota bendruomenė būtų įtraukta į priimamus sprendimus.
Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, prašoma stabdyti naujų projektų pasirašymą iki bus patvirtinti svarbiausi teisės aktų pakeitimai, apsaugantys brandžius miestų medžius.
Pabrėžiama, kad svarbu pagaliau tinkamai įgyvendinti Orhuso konvenciją ir Poveikio Aplinkai Vertinimo (PAV) direktyvą.
Visą kreipimosi tekstą galite rasti čia: Kreipimasis dėl miestų medžių masinių kirtimų.
