Šilutės rajono gyventojas Simonas Norbutas portalui lrytas.lt pranešė, kad užfiksavo, kaip paskubomis ir atmestinai vykdoma savivaldybės organizuota medžių būklės ekspertizė.
Pasibaisėjo savivaldybės aplaidumu
„Savivaldybė pristatė apželdinimo projektą – kirs senus medžius, atveš naujus medelius už europinius pinigus ir pasodins. Inventorizavo želdinius, pjautinus medžius pažymėjo. Taip buvo padaryta neva pirminė ekspertizė“, – kalbėjo aktyvistas Simonas.
Anot jo, supratę, kad gali būti iškirsti net ir sveiki, brandūs medžiai, visuomenės nariai kreipėsi į advokatą Saulių Dambrauską. Surinkę parašus po peticija, aktyvistai pateikė savivaldybei reikalavimą atlikti pakartotiną želdinių ekspertizę.
„Nufilmavome, kaip savivaldybė atlieka ekspertizę, ir pasibaisėjome. Paaiškėjo, kad vienintelis pasamdytas ekspertas neturi reikiamo išsilavinimo, o savivaldybės surinkta komisija pristatė, kad tai vienintelis kvalifikaciją turintis ekspertas Lietuvoje“, – aiškino aktyvistas S. Norbutas.
Be to, pasak S. Norbuto, savivaldybė nebuvo tinkamai informavusi gyventojų dėl planuojamų iškirsti medžių – per kelias valandas surinkę apie 170 parašų tuo įsitikino patys aktyvistai.
S. Norbutas teigė, kad visuomenės suinteresuotumas išaugoti medžius – pagrįstas. Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse esantys medžiai yra seni, dideli, subrendę, tačiau dauguma jų – sveiki ir nekeliantys pavojaus. „Tai gražūs, brandūs želdiniai, visi veša, lapoja. Taip, yra vienas kitas ligotas, kuriuos reikia prižiūrėti, apgenėti ar nukirsti. Tačiau dabar norima iškirsti kone visus medžius tose gatvėse ir kuo skubiau sunaudoti europines lėšas“, – tikino pašnekovas.
Pasirinko netinkamą specialistą
Visuomenės interesus ginantis advokatas Saulius Dambrauskas portalui lrytas.lt teigė, kad remiantis Jungtinių Tautų Orhuso konvencija, visuomenė turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant projektus, susijusius su aplinkos keitimu nuo pat pradinių tų projektų rengimo stadijų.
„Paaiškėjo, kad jie pasikvietė nekompetentingą asmenį, kuris neturi specialaus aukštojo išsilavinimo želdinių būklei įvertinti, nors ir yra įtrauktas į Aplinkos ministerijos rekomendacinius sąrašus ir yra įkūręs arbortistikos asociaciją. Pagal turimą sertifikatą, pasamdytas asmuo turi teisę genėti augalus, tačiau jis negali jų vertinti kaip specialistas – dendrologas“, – teigė visuomenės interesą ginantis S. Dambrauskas.
Todėl, anot advokato S. Dambrausko, visuomenė turi teisę reikalauti, kad medžių būklę vertintų atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. „Noriu pabrėžti, kad želdinių būklę vertinti turi dendrologai, o ne architektai, savivaldybės klerkai ir pan. Be to, želdinių apsaugos įstatymuose yra pažymėta, kad želdiniai pirmiausia turi būti išsaugomi“, – akcentavo advokatas.
Advokatas įžvelgia aferą
Stebėdamas skubos tvarka atliekamą medžių būklės ekspertizę advokatas S. Babrauskas ėmė įžvelgti neteisėtus Šilutės r. savivaldybės veiksmus.
„Tai gali būti šiurkštus bandymas panaudoti europines lėšas. Medžių kirtimas, kelmų išrovimas, išvežimas, naujų želdinių sodinimas – visa tai yra privačių įmonių, kurias samdo savivaldybė, veikla. Tai yra pinigų naudojimo sistema, schemos. Aš manyčiau, kad jos yra nusikalstamos. Ir šiuo atveju tai daroma aplinkosaugos ir visuomenės sąskaita“, – piktinosi advokatas S. Dambrauskas.
Dėl galbūt neteisėtų savivaldybės veiksmų advokatas kartu su aplinkosaugos entuziastais planuoja rinkti medžiagą, kuri bus pateikta atitinkamoms kontroliuojančioms Europos Sąjungos institucijoms. Jei nors vienoje byloje būtų nustatyta žala, gali būti pradėtas ir žalos išieškojimas.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad želdinių naikinimas Želdinių apsaugos įstatyme yra traktuojamas kaip netinkama jų priežiūra. „Želdinys apleidžiamas iki nusikalstamos būklės ir tada nusprendžiama, kad jį jau laikas nupjauti“, – aiškino S. Dambrauskas.
S. Dambrausko teigimu, tokiems apželdinimo projektams reikėtų „įsukti“ europinių pinigų srautus ir nutraukti tokių agresyvių projektų finansavimą.
Dendrologų savivaldybei neprireikė
Dendrologų draugijos vadovas Arvydas Rutkauskas teigė, kad Šilutės miesto savivaldybė dėl medžių ekspertizės į Dendrologų draugiją net nesikreipė.
„Nors Aplinkos ministerija yra paskelbusi orientacinį ekspertų sąrašą, jis yra su klaidomis. Ekspertai turi turėti aukštąjį išsilavinimą, reikiamą patirtį ir pan. Tačiau šiuo atveju buvo nusamdytas Arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas. Bet Aplinkos ministerija tokių dalykų netikrina“, – aiškino Dendrologų draugijos pirmininkas.
Pasak A. Rutkausko, arboristai – tai medžių genėtojai, kurie yra suinteresuoti, kad kuo daugiau medžių būtų kertama, pjaunama. „Tai yra interesų konfliktas. Pasamdžiusi arboristus savivaldybė parodė, jog yra suinteresuota pakeisti tuos medžius“, – įžvalga dalijosi A. Rutkauskas.
Viešųjų pirkimų vadovas aiškintis nepanoro
Šilutės savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus teigė neturįs daug laiko pašnekesiams, tačiau trumpai į klausimus atsakyti gali.
– Visuomenės interesą ginantis advokatas nustatė, kad medžių ekspertizei atlikti buvo nusamdytas tik vienas ir tinkamos kompetencijos neturintis asmuo – Arboristų asociacijos direktorius Renaldas Žilinskas. Kodėl pasirinkote šį asmenį?
– Iš kur jūs nusprendėte, kad jis neturi tinkamos kompetencijos? Jūs, gerbiamasis, neformuokite nuomonės, yra Aplinkos ministerijos raštas, kuriame yra rekomenduojamų arboristų sąrašas. Tame sąraše jis ir yra.
– Tačiau jo kompetencijos stoką nustatė visuomenės interesą ginantis advokatas.
– Matot, kaip yra, advokatas... Jei yra Aplinkos ministerijos sąrašas, tai reiškia, kad jis atitinka, turi europinius atestatus. Kas tada gali kvestionuoti jo atitikimą? Be to, niekas nenurodo, kiek žmonių reikia kviestis į ekspertizę, – nėra įstatymo, kad būtų privaloma kviestis 10 ar 20 žmonių. Mes pasikvietėme specialistą, kuris turi reikiamą atestatą, ir su visa komisija apėjom tuos želdinius.
– Kodėl pasirinktas būtent Renaldas Žilinskas?
– Įėjau į internetą, radau arboristą, ir viskas. Gal advokatas siūlys tą, kuris jam palankus? Mums nė vienas nėra palankus. Mes paklausėme, ar jis turi reikiamus atestatus, ir mums jis tinka.
– Bet į Dendrologų draugiją nesikreipėt?
– O kodėl mes turim į juos kreiptis, jei mums reikia arboristų?
– Juk arboristai geni ir pjauna medžius, o dendrologai išmano medžio sandarą, nustato ligas ir pan.
– Vieni išmano viena, kiti – kita. Mums reikėjo arboristo, kuris nustatytų medžio būklę ir įvertintų. O jeigu siūloma dar ką nors, kuris norėtų užsidirbti, čia jau yra kažkoks spaudimas. Spaudimo negali būti.
– Kokie yra tolimesni jūsų veiksmai? Ar planuojate papildomą ekspertizę?
– Mes atlikome ekspertizę ir viską sužiūrėjome. Visa komisija dalyvavo.
– O komisija sudaryta iš vieno arboristo?
– Iš kur jūs nusprendėte, kad komisija yra vienas asmuo?
– Na, arboristas buvo tik vienas, jūsų nusamdytas Renaldas Žilinskas.
– Mes esame komisija, kuri nusisamdė jį kaip konsultantą, ekspertą. Komisija susideda iš savivaldybės architekto, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojo, seniūnijos atstovo, savivaldybės atstovo ir manęs, buvusIo gamtosaugininko, dabar komisijos pirmininko. Mes visi ėjome ir žiūrėjome. Viskas, daugiau nebegaliu diskutuoti, šiuo metu esu komisijoje.
– Tai kokie tolesni jūsų veiksmai dėl šio apželdinimo projekto?
– Aš šiuo metu esu komisijoje ir turiu dirbti. Leiskite man dirbti. Neturiu kada kalbėti.
– Tai bus dar viena ekspertizė atlikta?
– Negaliu dabar kalbėti.
– Ačiū už atsakymą.
Portalui lrytas.lt pavyko susisiekti ir su medžių ekspertizę atlikusiu Arboristų asociacijos direktoriumi Renaldu Žilinsku.
– Kodėl būtent jus pasirinko atlikti ekspertizę? Dalyvavote kokiame nors konkurse dėl medžių ekspertizės atlikimo, ar tiesiog jums paskambino ir pakvietė?
– Visi klausimai turėtų būti skirti savivaldybei. Kokiu būdu jie mane pasirinko – klauskite jų.
– Kokiais kriterijais vadovavotės ekspertizės metu?
– Tie medžiai, kurie buvo parengti kirsti, jau buvo suskirstyti per inventorizaciją ir atrinkti. Mes su komisija tuos medžius, kurie buvo paskirti iškirsti, dar kartą įvertinome, ir jų gerokai sumažėjo.
– Kiek buvo nuspręsta kirsti ir kiek sumažėjo?
– Buvo nuspręsta kirsti apie 260 medžių, dabar sumažėjo dar apie 80.
– Jūsų manymu, užtenka vieno žmogaus medžio būklei įvertinti ar reikalinga grupė specialistų?
– Specialistai būna parinkti savivaldybės komisijos. O jie gali kviestis 5–6 specialistus, gali ir vieną kviestis. Čia jau sprendžia savivaldybės komisija.
Aplinkos ministerijoje – gilus biurokratinis liūnas
Dėl Šilutės savivaldybės noro iškirsti medžius Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse bei visuomenės protesto portalas lrytas.lt kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad paaiškintų susiklosčiusią situaciją dėl galbūt neteisėtų savivaldybės veiksmų samdant specialistus ir europinių lėšų panaudojimo.
Deja, bet Aplinkos ministerija vengė konkretaus atsakymo ir atsakomybę permetė pavaldžioms institucijoms. Į devynis užduotus klausimus Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė Rugilė Kičaitė atsakė valstybinėms institucijoms įprasta biurokratine kalba ir pasiūlė atsakymo ieškoti kitur.
„Norime atkreipti dėmesį, kad savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra savarankiškoji Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija. Savivaldybės teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais, išduoda leidimus kirsti, persodinti ar kitaip šalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ir privačioje žemėje. Taigi, teisė nuspręsti dėl saugotino medžio išsaugojimo, nukirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo yra savivaldybės kompetencija“, – atsakė Aplinkos ministerijos atstovė.
Specialistė nurodė, kad Europos Sąjungos paramos lėšų tinkamą panaudojimą įgyvendinant projektus tikrina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Nesilaikydami reikalavimų liks be finansavimo
Tuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra teigė, kad tai – Aplinkos ministerijos kompetencija. Anot APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vadovo Sauliaus Vasiliausko, jų agentūra vykdo tik ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis įgyvendinamų projektų priežiūrą.
„Vadovaudamasi Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, Šilutės rajono savivaldybės administracija parengė kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijoje projektą, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra suderintas. Išlaidos pagal šią veiklą nėra padengtos, jei bus nustatyta, kad išlaidos yra patiriamos nesilaikant Aprašo bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, jos nebus padengiamos“, – paaiškino S. Vasiliauskas.
Prireiks 350 tūkst. eurų
Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės, Lietuvininkų gatvių nuo Verdainės tilto per Šyšos upę iki tilto per Šyšos upę ties H. Šojaus dvaru kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo projekto vertė – beveik 350 tūkst. eurų. Pasak projekto vadovo Romualdo Ambrulaičio, projektas turi būti įgyvendintas iki šių metų pabaigos.
Iš viso turėtų būti pasodinta 320 medžių (iškirsta – 260) – tai liepos, klevai, kaštonai, uosiai, beržai, gudobelės, vinkšnos ir kt.
Svarbiausias kriterijus – medžio stabilumas
Paklaustas, kaip turi būti atliekama medžio ekspertizė ir kaip nusprendžiama, kad medis yra kirstinas, dendrologas A. Rutkaustas teigė, kad svarbiausias kriterijus yra medžio stabilumas.
„Tikrinama medžio statika, apatinės dalies, šaknų, lajos būklė, lapų ligos ir pan. Tačiau mieste svarbiausia – statika, o visa kita yra sutvarkoma ir prižiūrima, genima, gydomos žaizdos, vykdoma apsauga nuo kenkėjų ir pan. Net ir puvinio leidžiama iki 70 proc. kamieninėje dalyje.
Tačiau dėmelė nuo puvinio tėra tik smulkmena – kiekvienas medis jų turi, tokia jo fiziologija“, – aiškino dendrologas.
Normalių medžių nebeliks
Tačiau A. Rutkauskas nerimauja, kad naudojantis europiniais pinigais bus atliktas „euroremontas“ – genetiškai stiprius, sėklinės kilmės brandžius medžius pakeis iš Vakarų ir Pietų Europos atvežtais skiepytais medeliais, kurie gyvena apie 25–40 metų. „Normalių medžių neturėsime. Jie klonuoti, sunkiai augs, bus apskurę, apkerpėję, kaip Gedimino prospekte Vilniuje ar Šiauliuose, Vilniaus gatvėje esančiame bulvare“, – kalbėjo dendrologas.
Pasak A. Rutkausko, geriausia būtų medžius keisti pamažu, o ne viską masiškai nušluoti ir atsodinti, siekiant tik kuo greičiau panaudoti eurpopines lėšas.
„Juk kiekvienas senas medis yra vertybė. Jis gamina deguonį, valo orą, yra įaugęs, tačiau jam reikia skirti lėšų palaikyti, sutvarkyti, apgenėti, gydyti, šaknis pamaitinti ir pan. O dabar nori tik nupjauti, išrauti ir pakeisti naujais. Tada patogu kelius tiesti, asfaltuoti. Tokie projektai dažniausiai yra skirti savivaldybės įnoriams tenkinti“, – aiškino dendrologas.
