Gamtos tyrimų centro augalų fiziologijos laboratorijos vadovė Sigita Jurkonienė teigė, kad kai paspaudžia šaltis ir nėra jokios sniego dangos – tai jau negeras ženklas.
Žada prastesnį derlių
„Artėjančių šalčių metu gali nukentėti pasėliai, išplikti jų didžiuliai plotai. Jei nėra sniego dangos, gali visiškai iššalti žiemkenčiai – žieminiai javai, žieminiai rapsai ir kiti augalai. Tuo pačiu tikėtina, kad ir derlius bus mažesnis“, – sakė botanikos specialistė. Anot jos, dar blogiau, jei žiemos viduryje laukuose telkšo pelkės. Tuomet šalčiams įsivyravus ir lede įšalusiems augalams išgyventi beveik nėra galimybių.
Tuo tarpu sniegas apsaugotų augalus nuo apledėjimo, išsaugotų žemės šilumą. Pasak specialistės, laimei, daugelyje šalies vietų žemė šiuo metu yra drėgna.
„Tai apsauga nuo džiūties, išsausėjimo, kurį sukelia šaltis. Tačiau ten, kur dirva sausa, nėra sniego ir dar labai šalta, gali net ir medžiai nušalti, o ypač, kai sniego danga nepridengia šaknų. Tada augalai turi prisitaikyti ir pakeisti ląstelėse osmosinį slėgį, jose atsiranda naujų baltymų, padidėja cukraus kiekis, kai kurių amino rūgščių“, – pasakojo augalų fiziologijos žinovė.
Mokslininkės teigimu, jei būtų susiformavusi sniego danga, tuomet net ir 25 laipsnių šaltis augalijai nebaisus. Vis tik dabar rekomenduojama nedelsti ir gelbėti augalus, kol šalčiai nepridarė žalos.
Siūlo pasirūpinti augalais
Anot S. Jurkonienės, siekiant apsaugoti pasėlius nuo šalčio, naudojami įvairūs purškiami preparatai. „Augalams apsiginti nuo šalčio naudojamas paprastas ir gana ekologiškas prolinas – amino rūgštis. Tačiau tokie preparatai dažniau naudojami apsaugoti augalus nuo ankstyvųjų šalnų, kelias paras trunkančių pašalimų, bet ne nuo ilgalaiko šalčio. Kita kryptis – šalčiams atsparių augalių veislių kūrimas. Bet, jei visa žiema bus sausa ir šalta, tuomet nepadės niekas“, – aiškino mokslinikė.
Šalčiams paspaudus vertėtų pasirūpinti ir jautresniais vaismedžiais, dekoratyviniais sodo medeliais. Apsaugoti galima įvairiais paklotais apdengiant šaknis – eglių šakomis, šiaudais, pjuvenomis.
„Nušalti gali ir įvairūs vaismedžiai, ypač jautresnės veislės, pavyzdžiui, kai kurios slyvos, vyšnios, obelaitės. Pavojingiausia, kai nušąla šaknys, nes šakos su pumpurėliais – dar nieko baisaus, galima nugenėti. Tačiau nušąlusiomis šaknimis medis jau miršta. Šaltis be sniego labai pavojingas ir egzotiniams vaismedžiams, dekoratyviniams medžiams – abrikosams, persikams, magnolijoms“, – atkreipti dėmesį patarė botanikė S. Jurkonienė.
Tai – klimato kaitos padariniai
Situacija, kai viduržiemį nėra sniego – jau nebėra itin retas reiškinys. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas teigė, kad tokių klimatologinių situacijų pasitaiko, o ateityje jų gali būti dar daugiau ir ekstremalesnių.
„Deja, tai viena iš klimato kaitos grėsmių. Kontrastai, staiga besikečiančios oro sąlygos, kai vienu metu būna šilta, be sniego, ir staiga įsiveržia šaltis. Tokie orai gali pridaryti daug žalos. Visų pirma, tai kenkia žemės ūkio sferai – vaismedžiams, vaiskrūmiams, nušąla jų šaknys, nuniokojami ir žiemkenčiai. Tas aštrus užšalimas pažeidžia jų gyvavimą, kai nėra nuoseklaus perėjimo, kuomet susidaro sniego danga, po truputį atšąla, įsivyrauja žiema“, – aiškino klimatologas.
Anot jo, šiuo metu vyraujanti klimatologinė situacija Lietuvoje įvyko dėl visą gruodį ir sausio pradžioje buvosios aukštesnės temperatūros negu norma: laikėsi pliusinės temperatūros, tuo pat metu per šalį keliavo ciklonai. Krituliai buvo mišrūs, pusiau kieti arba lietaus pavidalo. Kadangi temperatūra buvo teigiama, tai pasirodęs sniegas tuoj pat ištirpdavo.
Sniego dar bus
Tam, kad susiformuotų ilgalaikė sniego danga, turėtų vyrauti drėgnesnės ir šaltesnės oro masės. „Įprastai, kai šalta, į Lietuvą atkeliauja sausas anticklonas iš Sibiro, Šiaurės Rytų. Todėl dabar reikėtų šaltesnio ciklono, kad iškristų sniegas. O sniegą išlaiko žema temperatūra, anticiklonas“, – aiškino specialistas.
Nors iki šiol nei vienoje Lietuvos vietoje dar nebuvo susiformavęs ilgalaikis sniego sluoksnis, D. Valiukas ramino, kad artimiausiu metu turėtų iškristi gausesnis sniegas. Pagal klimatologines prognozes matoma, kad antroje sausio mėnesio pusėje turėtų per savaitę iškristi apie 10-12 mm kritulių sniego pavidalu.
Anot mokslininko, reikia atminti, kad guodis vis tik nėra šalčiausias žiemos mėnuo, o mūsų klimato zonai būdinga žiema įsivyrauja sausio antroje pusėje ir vasario pradžioje.
