„Tai vienintelis toks parkas Lietuvoje ir labai svarbu išsaugoti istoriškumą. Didžiausia jo vertybė – istoriniai želdynai“, – savivaldybės pranešime cituojama architektė Violeta Beigienė, parengusi ir šią savaitę pristačiusi sodybos sutvarkymo planą.
T.Ivanausko Obelynės sodybos kolekciją sudaro daugiau kaip 400 augalų, iš jų itin reikšmingi 54 – tai viena turtingiausių dendrologinių kolekcijų Lietuvoje. Obelynėje auga vieni iš seniausių planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 metų čia auganti metasekvoja.
Norintiesiems pasigėrėti visais čia sukauptais augalais, planuojama sudaryti augalų žydėjimo žemėlapį, prie įdomių augalų grupių būtų įrengtos informacinės knygos. Gražiausiose parko vietose planuojama pastatyti suoliukus.
Sodyboje drieksis natūralūs takai: užpylus skaldos ir žvyro, jie vėl bus užleisti žole. Taip pat planuojama Obelynę apjuosti nauja tvora, kurios dalis bus ažūrinė ir leis praeiviams grožėtis parku.
Senojo sodo aikštelėje numatoma pastatyti informacinį namelį, kurio stiklinės sienos atspindėtų aplinką. Namelio vidus primins T.Ivanauską – sienas siūloma išrašyti istorine medžiaga, susijusia su žymiuoju gamtininku.
Greta namelio planuojama įrengti lauko klasę su 24 sėdimomis vietomis.
Kaip BNS yra pasakojęs Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas, sode dar galima rasti paties garsiojo gamtininko sodintų ir jo skiepytų obelų bei kitų vaismedžių.
Dalį medžių bandoma atgaivinti ir atjauninti, kitus planuojama atsodinti iš naujo.
Memorialinę T.Ivanausko sodybą sudaro į kultūros vertybių registrą įrašytas gyvenamasis namas-muziejus, sodininko namas ir paukštidė bei keturių hektarų sodas su parku, paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu.
Šią unikalią vietą išsaugojo T.Ivanausko įdukra Eleonora Baltuškevičienė su vyru Algirdu Baltuškevičiumi. Kauno rajono muziejui sodyba buvo perduota užpernai, nepaisant šeimininkų ir savanorių pastangų, ji buvo gana apleista.
