Sodo darbuotojai lankytojus ramina – šie augalai ištveria ir 30 laipsnių šaltį. Jų misija – atskleisti neįtikėtiną paslaptį, kad kaktusai ir sukulentai auga ne tik vazonėliuose.
„Darželinukai labai nori paliesti, įsiduria, jiems įdomu, ar čia tie patys kaktusai kaip ant palangės. Vyresni žmonės stebisi, kodėl kaktusus į lauką išnešėm. „Ar nesušaldysit“, – klausia.
Įsišaknijęs stereotipas, kad kaktusai ir sukulentai auga tik ant palangės yra neteisingas. Čia parodome, kaip jie auga gamtoje, kaip atrodo savo tėvynėje“, – paaiškino Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Prieš keletą metų A.Balsevičius apsilankė Prahos botanikos sode. Jį sužavėjo Amerikos pusdykumių ekspozicija. „Likau įkvėptas, norėjosi panašios ir Kaune“, – prisiminė biologas.
Su kolegomis jis rado du ūkius – Vokietijoje ir Italijoje, – kurie augina šalčiui atsparius sukulentus.
„Jie pasiūlė rūšis, formas, variatetus, kurie gali žiemoti Lietuvos klimato sąlygomis – atlaiko 30 laipsnių šaltį“, – pasakojo A.Balsevičius.
Taip Kauno botanikos sode atsirado apie 70 skirtingų agavų, opuncijų, lazduvių, jukų ir kitų rūšių augalų.
„Buvau nustebęs, kad sukulentų ūkiai pasiūlė mums tokią didžiulę įvairovę augalų, kurie gali augti mūsų klimato sąlygomis. Manėme, kad rasime kelis, keliolika, o pasiūlė dešimtis“, – stebėjosi specialistas.
Šalčiui atsparūs kaktusai ir sukulentai jau buvo auginami ir pardavinėjami kituose Lietuvos gėlininkystės ūkiuose.
Kauno botanikos sodas išsiskiria jų įvairove. „Kitur Lietuvoje nėra tokios didelės sukulentų kolekcijos. Turime ją vieninteliai“, – didžiavosi biologas.
Viską parodys pavasaris
Praėjusią žiemą naujoji kolekcija išgyveno nešildomame šiltnamyje, kur temperatūra – tokia pat kaip lauke. Apsaugoti jie buvo tik nuo darganų ir vėjų.
Nuostoliai – vienas kitas augalas. „Ir dabar lauke pasodintus augalus apsaugojome stogeliu, kad ant jų žiemą nelytų, kad jie nesupūtų, nes jie nepakenčia drėgmės pertekliaus“, – aiškino specialistas.
Viską parodys pavasaris. A.Balsevičius tikisi, kad dauguma augalų ištvers. „Į viską reikia žiūrėti pozityviai. Jei nebandysi, nerizikuosi, kils grėsmė tapti labai konservatyviu. Reikia propaguoti naujus augalus produkuojant ir eksponuojant“, – sakė botanikos sodo darbuotojas.
Šaltį ištveriančiais kaktusais ir sukulentais sodo darbuotojai siekia šviesti žmones. „Pas mus nepelnytai mažai žinoma apie šias rūšis. Be to, ieškome sprendimų, kad šiuolaikinę visuomenę kažkuo nustebinti ir sudominti“, – aiškino biologas.
Lauke pasodinti 50 kolekcinių pavyzdžių. Dar apie dvidešimt liko paslėpti – jie per maži, kad būtų eksponuojami. „Kaktusiukas nykščio dydžio – gali kas ir užlipti, ir pavogti“, – sakė A.Balsevičius.
Didžiausi kolekcijos augalai – 30-40 centimetrų aukščio, kiti – sprindžio dydžio.
Įdomu ir tai, kad agavos žydi tik vieną kartą, paskui nunyksta. Jos gyvuoja po keliasdešimt metų, per tą laiką išleidžia galybę atžalų. Opuncijos žydės jau kitąmet birželį.
Kad kolekcija neišnyktų, visų augalų dublikatai liko šiltnamyje.
Kauno botanikos sode pasodintos augalų rūšys paprastai auga Šiaurės Amerikoje.
Kol kas įsigyti lauke žiemojančių kaktusų ir sukulentų Kauno botanikos sode negalima. Kolekciją prižiūri oranžerijos kolektyvas.
Augalų priežiūra paprasta – vasarą reikia palieti, žiemą – neperlaistyti ir neperštręšti, kad nesupūtų.
