Derlius pribloškia ne tik savo gausumu, bet ir moliūgų didumu. Didžiausių daržovių nė nepakelsi – juos galima nebent ridenti.
Kaip jiems tai pavyko? Kuo reikia tręšti žemę, kad užaugtų toks derlius?
Pasirodo, niekuo. Bent jau taip tvirtina garbingo amžiaus panevėžiečių dukra Deimantė Usko.
Moliūgai tiesiog buvo įsodinti į dirvą, prieš tai į duobes sodinukams įpylus šiek tiek su trąšomis sumaišytų žemių, ir kartkartėmis palaistomi, kad nenudžiūtų sausesniu oru. Ir viskas!
D.Usko socialiniame tinkle „Facebook“ skaitė patarimų, kad norėdami užauginti didžiulius moliūgus, vadinamuosius čempionus, aplink kiekvieną jų žmonės pila po kelis kibirus vandens, bet ši šeima nieko panašaus nedarė.
Priežastys, kodėl užderėjo toks derlius, gali būti dvi. Pirmoji ta, kad moliūgai buvo išauginti ne iš vietinių, bet iš atvežtinių sėklų.
„Dukra studijuoja Amsterdame, tai vis sėklų atsiunčia. Ir aš iš Vokietijos atsivežu, po to užauginu daigelius“, – pasakojo D.Usko.
Anot pašnekovės, šalia sodybas turintiems kaimynams taip gerai moliūgai nedera, bet turbūt todėl, kad šie naudoja Lietuvoje, o ne svetur pirktas sėklas.
Vis dėlto, iš atvežtinių sėklų tokio derliaus nepavyksta užauginti ir pačiai Krivickų dukteriai. Ji bandė šių sėklų pasisėti pas save darže Panevėžyje, bet nieko gero iš to neišėjo.
Taigi antroji galima priežastis, kodėl taip puikiai dera jos tėvų derlius, veikiausiai yra ta, kad moliūgams patinka žemė Anykščių rajone.
„Ten toks priesmėlis. Jeigu nelyja, dirva pasidaro, kaip pelenai. Žeme net nepavadinsi. Todėl dar truputį kitų žemyčių ir įpylėm, kad įsikabintų. Dar per sausrą gal truputį tuos moliūgus tėvelis palaistė, o toliau – kaip Dievas davė“, – teigė D.Usko.
Taigi tokiomis sąlygomis jau kokius trečius-ketvirtus metus dera įspūdingas moliūgų derlius, kuris būtų dar didesnis, jei ne šalnos. Užpernai ir šiemet derlius stebino gausa, o pernai – moliūgų didumu.
„Pernai buvo kaip girnos didžiuliai“, – prisiminė pašnekovė.
Šiemet kai kurie moliūgai irgi užaugo milžiniški ir sunkūs. Jų tikslaus svorio niekas nežino, bet, anot D.Usko, didžiųjų nė vienas nepakėlė.
„Neturim kuo jų pasverti, bet šiemet moliūgai labai sunkūs. Tėvukas sakė, kad gal koks 100 ar virš 100 kg bus. Jų nepakelsi – tik ridenam iki traktoriaus. Tėvukas turi tokią priekabėlę pasidaręs, kad galėtų juos vežti“, – aiškino moteris.
Sunkūs kaip akmenys yra ne tik didieji, bet ir baltieji moliūgai, kurie yra mažesni, bet labai keti.
Tad kur šeima deda tokį derlių? D.Usko sakė, kad įvairiai.
Kai kuriuos patys vartoja – ruošia trintas sriubas, į blynus įtarkuoja.
Didžiausius moliūgus P.Krivickas traktoriumi ir į kaimo bendruomenės šventes nuveža, kad kiti galėtų pasigėrėti.
Dar kitus išdalina draugams, giminaičiams ar pažįstamiems, kurie iš jų ne tik trintas sriubas verda, bet ir kepa pyragus ar net gamina saldainiukus. Juolab, kad kai kurie moliūgai yra tikrai gardūs – kvapnieji, arba muskusiniai turi ir muskato skonį.
Taigi moliūgų per metus beveik nelieka – kone visus pavyksta išdalinti.
O ir išsilaiko moliūgai ilgai, jei tik teisingai saugojami. D.Usko pamokė: kol auga, reikia žiūrėti, kad moliūgų šalna nepakąstų, o po to laikyti šiltai ir sausai – ne kažkur rūsyje, kaip bulves, nes kitaip supus.
Moliūgus Krivickai augina ne su tikslu parduoti, bet savo malonumui. Kiekvienais metais jie suabejoja: ar dar verta moliūgus sodinti? Gal užteks? Bet neiškenčia ir vėl pasodina, nes labiau patikusių sėklas pasilieka, o ir naujų rūšių susigundo pasisėti.
Štai pernai pasėjo „Maximoje“ pirktų raguotųjų melionų, liaudyje vadinamų kivanais, sėklų. Derlius irgi buvo didelis – iš vieno daigelio išaugo gal 100 vaisių – pilnas didžiulis karutis.
Tiesa, raguotieji melionai, anot moters, labiau sužavėjo savo išvaizda – atrodė, kaip ežiukai, nei skoniu, kuris priminė surūgusio agurko.
