Vos pasukus už Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo oranžerijos maždaug 6 tūkstančių kvadratinių metrų plote bitės dūzgia ant daugybės beveik tūkstančio veislių bei rūšių rožių žiedų.
Nors pačios seniausios istorinės rožės jau baigia žydėti (šiemet dėl staigių karščių jos pradėjo žydėti gerokai anksčiau nei įprastai), tačiau visu smarkumu pradeda žydėti kartu susodintos modernių rožių grupės: arbatinės hibridinės, floribundinės, poliantinės. Kiti hibridai susodinti pagal juos sukūrusius selekcininkus ar selekcines kompanijas.
„Šiuo metu tai gausiausia Lietuvos rožių kolekcija, kurioje auginame netoli tūkstančio skirtingų veislių.
Vis dėlto skaičiai dar ne viskas: svarbu ne kiekybė, o kokybė. Drįstu teigti, kad Kauno botanikos sode kuriamas rožynas – tai jau rimtos, pasaulinio lygio kolekcijos pradžia“, – apie rožyną ir jo formavimo principus pasakojo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Dovilė Rylienė.
Kauno botanikos sodo rožynas turi ilgą ir turtingą istoriją. Pirmosios rožės čia pasodintos 1925 metais.
Pasak D.Rylienės, gausiai rožyne dominavusios 7–9 dešimtmečių veislės pasirodė turinčios nemažai trūkumų.
„Pirmiausia jos – neilgaamžės. Mūsų klimato sąlygomis geriausiu atveju gyvuoja 15–20 metų, joms reikia labai intensyvios purškimo bei tręšimo programos. Šių rožių ekspozicijos greitai sensta, o nedauginant naujų augalų – ir visai sunyksta.
Tos veislės buvo kuriamos tada, kai visi tikėjo „chemija“, jos net nebuvo testuojamos atsparumui ligoms. Tačiau kai cheminių preparatų prieinamumas gerokai sumažėjo, išryškėjo šių veislių neatsparumas“, – atskleidė D.Rylienė.
Nuo 2014 metų rožyne vyksta atnaujinimo darbai: įrengti nauji takai, didinama bei atnaujinama rožių kolekcija.
Pasak rožyno kuratorės, nėra labai įdomios tos rožės, kurias kiekvienas augina savo sode ir kurias parduoda prekeiviai.
„Botanikos sodas turi pateikti šį tą daugiau: kad žmogus vaikščiotų kaip po muziejų, o ne prekybos aikštelės reklaminę ekspoziciją,“ – pasakojo D.Rylienė.
