Smailūs, standūs ir labai dekoratyvūs jos lapai bei įspūdingas daugiau nei metro aukščio jos stiebas su daugybę žiedų, atrodančių kaip didžiulės pakalnutės, traukė ir smalsuolių žvilgsnius – žmonės gėle grožėjosi, ją fotografavo.
„Tai mano kiemo karalienė“, – šypsodamasi teigė 71 metų S.Rinkevičienė, be šios jukos, savo kiemo gėlyne auginanti dar kelias dešimtis įvairių augalų.
Laukinės jukos nedidelį šaknų gumbelį prieš šešerius metus jai viename Ukmergės prekybos centre nupirko ir gimtadienio proga padovanojo kaimynė Danutė.
S.Rinkevičienei teko ilgokai palaukti, kol kieme pasodinta gėlė išdygo.
Rūpestingai puoselėjusi darželio naujokę, šeimininkė po dvejų metų persodino ją į kitą vietą – ten, kur, jos manymu, lengvesnė žemė.
Čia juka ėmė sparčiai augti, stiebtis ir pernai, penktaisiais savo metais, pagaliau pražydo.
Gausybę žiedų aplipusį stiebą juka išleido ir šiemet.
„Kai kaitri diena, žiedai skleidžia labai malonų ir švelnų kvapą, šiek tiek panašų lyg į jazmino, pakalnutės ar levandos“, – pasakojo moteris.
Keletą šios gražuolės gėlės auginių ji jau davusi geriems žmonėms. Auginį gavo ir juką padovanojusi kaimynė.
S.Rinkevičienė prisipažino, jog labai norėtų pasisodinti dar vieną juką – girdėjusi, kad kažkur Panevėžyje auga rausvus žiedus skleidžianti ši gėlė, o viena kaunietė veisia ir parduoda žemaūges, šlaitams sutvirtinti skirtas jukas.
Atviroje ir saulėtoje vietoje augančią savo juką per karščius ukmergiškė gausiai laistė, kas savaitė tręšė.
Visas savo gėles pensininkė tręšia tik natūraliomis trąšomis, kurių pasigamina parauginusi dilgėlių.
Tam tereikia kubile ar kitokiame inde vandeniu užpilti glėbį dilgėlių ir uždengus palaikyti, kol išrūgs, suputos. Jei šilta, tai užtrunka apie savaitę, o jei vėsiau – apie dvi.
„Dilgėlių stiebus panaudoju kompostui, o jų juodas „išrūgas“ skiedžiu perpus vandeniu ir laistau savo augalus“, – teigė S.Rinkevičienė.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ juka apibrėžiama kaip daugiametis medėjantis augalas Yucca, paplitęs Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje iki Gvatemalos.
Skaičiuojama iki 50 laukinių jukos rūšių ir daugybė kultūrinių veislių bei gamtinių formų.
Jukos plačiai naudojamos želdinti kaip dekoratyvūs, ilgaamžiai, atsparūs sausroms, mažai priežiūros reikalaujantys augalai.
Nors Lietuvoje kambariuose jukos jau auginamos senokai, lauko gėlynuose jos atsirado tik prieš porą dešimtmečių.
Pastaruosius keletą metų lauko jukos sparčiai plinta, tačiau kol kas dar retos.
Laukinė juka dėl savo kuodo dažnai dar yra vadinama palmine lelija.
