Esu vienas tų, kuris minėtą situaciją labai gerai žino, pradedant faktinėmis aplinkybėmis, baigiant jų interpretavimu. Tai tik dar kartą parodo, kad Lietuvos gamtos deramas nepažinimas, žinių stoka apie medžioklės procesus, gali sąlygoti savotiškas interpretacijas, kurioms nėra jokio pagrindo. Medžiotojai – atvira bendruomenė, tiek vietos medžiotojų, tiek rajoninių draugijų kontaktai viešai prieinami internete, kuriais kreipiantis, esame pasirengę suteikti visą reikiamą informaciją, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, autorei asmeniškai būtume atsakę į jai nerimą keliančius klausimus apie medžioklę, jos tvarką ir tradicijas, parodę žvėrių buveines bei supažindinę su skirtumais tarp elnio ir stirnos.
Tuo tarpu pabrėžiame, jog minėta Tauragės r. vykusi medžioklė, buvo vykdoma ne šiaip sau, o reaguojant į laukinių gyvūnų padarytą žalą ūkininkams, apie kurią jie pranešė oficialiais raštais kreipdamiesi į atsakingas institucijas ir į vietos medžiotojus. Tad minėta medžioklė buvo savotiškai privaloma, tuo tarpu elnių populiacija Tauragės krašte yra perteklinė bei toliau sėkmingai didėja. Vietos ūkininkai jau neslepia, kad ji kritinė ir kelianti grėsmę ūkinei veiklai.
Suprantu, kad tokių atvejų gali būti ne vienas ir ateityje gali pasikartoti, tačiau visuomenė turėtų žinoti, kad nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d. yra pats intensyviausias medžioklių metas, kada pagal valstybės nustatytus medžioklės terminus, atliekami laukinės gyvūnų populiacijos valdymo darbai, o apie jų pradžią kiekvienais metais per žiniasklaidos priemones nieko neslepiant informuoja tiek medžiotojų organizacijos, tiek valstybinės institucijos. Labai gaila, kad Lietuvos švietimo sistemoje gamtos pažinimas, Lietuvos žvėrys ar medžioklės tradicijos ir jos kultūrinis paveldas nėra prioritetinės, o visuomenės teisė žinoti apie tai – nėra pakankamai užtikrinama. Tad kiekvienas turi pilną teisę pasakoti tai, kaip jam atrodo. Bet tai, kaip ir šiuo atveju nebūtinai bus tiesa.
Kad interpretacijų ar tikrovės neatitinkančių istorijų būtų kuo mažiau, o visuomenė turėtų teisę gauti objektyvią, faktais, bet ne interpretacijomis parengtus pasakojimus – pateikiame specialią faktų atmintinę, kuri gali padėti išvengti netinkamų interpretacijų. Ši atmintinė vos per 90 sekundžių padės pažinti esminius medžioklės pagrindus, taisykles, ar kaip reikėtų elgtis tapus medžioklės liudininkais.
24 faktai per 90 sekundžių apie medžioklę:
1. Lietuvoje yra 900 medžioklės ploto vienetų, kuriuose medžioklės veiklą vykdo 800 medžioklės kolektyvų, klubų ir būrelių.
2. Medžiojama yra visoje šalies teritorijoje, išskyrus miestus, gyvenvietes ir kitas urbanizuotas teritorijas bei valstybės saugomus rezervatus. Medžioklės plotų žemėlapį galima rasti https://www.geoportal.lt/map/#
3. Kiekvieną žvėrių rūšį galima medžioti tik tam tikru metų laiku ir tik tai gyvūnų rūšiai nustatytu medžioklės terminu. Tai reiškia, kad pasibaigus medžiojimo terminui – jų medžioklė būtų nelegali.
4. Kai kurių medžiojamųjų žvėrių sumedžiojimo limitus, kaip antai briedžių ir vilkų, nustato Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos, juos pasiekus – šių žvėrių medžioklės stabdomos.
5. Medžioti galima tik konkrečiuose ir pagal išduotą leidimą teritoriškai priskirtuose medžioklės ploto vienetuose.
6. Šaudyti arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų yra draudžiama. Tai reiškia, kad jei statinio ar namų valdos savininkas nėra davęs sutikimo medžioti arčiau – medžioti negalima. Išimtys taikomos tik tada, kai to prašo namų valdos savininkai, o tai dažniausiai daro dėl laukinių žvėrių daromos žalos jų ūkiams.
7. Lietuvoje populiariausi trys medžioklės būdai: tykojant, sėlinant ir varant.
8. Dažniausiai medžiojami žvėrys yra: šernai, taurieji elniai, briedžiai, stirnos, danieliai – visų jų patinai, patelės, jaunikliai ir kiškiai, lapės, vilkai, mangutai, bebrai bei paukščiai – antys, žąsys bei kt.
9. Tykojant ir sėlinant – medžiojama ištisus metus. Tai reiškia, kad viešint ir lankantis gamtoje, grybaujant, uogaujant ar šiaip leidžiant laiką, galite susitikti su medžiotoju, visais metų laikais, jam tykojant.
10. Medžiotoją atpažinsite iš specialių skiriamųjų ženklų – ryškių (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinių rūbų arba galvos apdangalų.
11. Tuo tarpu medžioklės varant Lietuvoje organizuojamos tik nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d. Jokiais kitais metų laikais – jos negali būti vykdomos.
12. Daugeliu atvejų, apie medžiokles varant konkrečioje teritorijoje medžiotojai informuoja specialiais informaciniais ženklais, nors tai net nėra privaloma, o apie jas informuoja vietos bendruomenes.
13. Medžioklės varant vykdomos su varovais, kurie varo žvėris link medžiotojų su šunimis ar be jų. Medžiotojai juos medžioja tik iš jiems priskirtų vietų medžioklės metu, laikantis labai griežtų taisyklių, apie kurias galite susipažinti čia https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.308F43BA7D00/asr
14. Tiek varovai, tiek medžiotojai, medžioklių su varovais metu mūvi ryškių signalinių spalvų aprangą – matomą iš toli ir yra lengvai atpažįstamą. Medžiokliniai šunys taip pat turi būti atitinkamai paženklinti bei dažniausiai turi GPS siųstuvus.
15. Varovams ir medžioklėje dalyvaujantiems šunims nėra taikomi atstumo laikymosi nuo gyvenamųjų sodybų ar naudojamų pastatų reikalavimai. Jiems galioja bendrosios lankymosi miškuose taisyklės ir tvarkos. Jau anksčiau minėtas 200 metrų reikalavimas taikomas, tik medžiojantiems medžiotojams.
16. Briedžiai yra didžiausi medžiojamieji žvėrys Lietuvoje, elniai – antri pagal dydį ir su stirna jų nesupainiosi. Elniai yra didesni už danielius, kurie didesni ir už stirnas. Tuo tarpu stirna yra mažiausias kanopinis žvėris Lietuvoje, kuris labai skiriasi nuo bet kurio kito kanopinio žvėries.
17. Lietuvos miškuose taip pat gyvena stumbrai, kurie yra itin griežtai prižiūrimi, klaidžioja meškos, kurių buvimo vietas galite rasti www.meskos.lt
18. Labai sparčiai didėja lūšių ir vilkų populiacija. Lūšis panaši į labai didelį katiną, tuo tarpu vilkas – į šunį. Šie plėšrūnai ir patys yra labai geri medžiotojai, tad susitikus – į kontaktą eiti nepatariama. Tai galioja ir susidūrus su meška.
19. Būnant prie vandens telkinių, upių ar užtvankų, galite pamatyti sutemptus medienos kalnus, panašius į malkų pilis – tai bebrų namai, į kuriuos yra net keli įėjimai. Beje, bebrų apstu ir miestų vandens telkiniuose. Tad norintiems juos pamatyti iš arčiau, rekomenduojame vakare pasivaikščioti didžiųjų upių krantinėmis. Mūsų duomenimis, vien Vilniuje tarp Baltojo ir Valakampių tiltų, galima suskaičiuoti daugiau nei kelias dešimtis.
20. Žvėrių populiacija Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus išaugo daugiau nei keletą kartu, tad mūsų šalyje šiuo metu gyvena arti 20 000 briedžių, beveik 85 000 elnių, 40 000 šernų, 160 000 stirnų, 10 000 danielių ir kt.
21. Lietuvoje medžioklė nėra nemokama, tad teisėtai, įgiję specialias žinias, išlaikę egzaminus – medžioja 30 tūkst. medžiotojų, kurie kasmet už teisę medžioti į valstybės biudžetą sumoka per 4,0 mln. Eur. Taip pat medžiotojai kuria darbo vietas ir per metus netiesiogiai GPM ir PVM pavidalu į valstybės biudžetą sumoka per 14 mln. eurų.
22. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, daugeliu atveju atlygina medžiotojai.
23. Visiems Lietuvos medžiotojams galioja nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Tai reiškia, kad asmuo, norintis medžioti, turi atitikti aukščiausius teisėsaugos keliamus reikalavimus, kad galėtų valdyti ginklą.
24. Tais atvejais, jei kilo abejonės, kad galimai susidūrėte su neteisėta medžiokle ar jos organizavimu – rekomenduojame kuo skubiau kreiptis į skubios pagalbos tarnybą tel. 112 arba elektroniniu paštu info@aad.am.lt , o taip pat galite kreiptis ir į mus – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją, kurios nariai yra vieni aktyviausių kovoje su brakonieriavimu, nes vien jų pranešimais pernai išaiškinta daugiau nei pusė visų brakonieriavimo atvejų.
