​Paukščių sergėtojai piestu stoja prieš naujoves

Saugoti paukščius ar kaišioti pagalius energetinei šalies laisvei – ko iš tiesų siekia Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT)?

Toks klausimas kilo ne tik vėjo elektrinių parkus norintiems įrengti investuotojams, kurie neretai sulaukia neigiamų šios tarnybos išvadų, bet ir ornitologams, iš kurių pastaruoju metu reikalaujama kuo stropiau ieškoti ir registruoti paukščių lizdus.

Teisės aktuose nurodyta, kad vėjo jėgainės turi būti įrengtos saugiu atstumu nuo paukščių perėjimo vietų ar miško.

Ornitologų teigimu, vien draudimas statyti vėjo jėgaines netoli paukščių lizdų sparnuočių neapsaugos.

„Lizdas nėra pastovus dalykas, net jei jį ir užregistruojame. Žmonės kraustosi iš vieno buto į kitą, migruoja ir paukščiai. Perėjimo vietas jie keičia ne dėl vėjo elektrinių atsiradimo, o dėl įvairių kitų aplinkybių“, – aiškino Lietuvos ornitologų draugijos ornitologė (pavardė redakcijai žinoma).

Ornitologės teigimu, netoliese įsikūrusios vėjo jėgainės paukščių negąsdina – dėl elektrinių jie ne tik nepalieka lizdų, bet kartais juos susisuka jau pradėjus veikti vėjo jėgainių parkui.

„Prieš 12 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmosios vėjo elektrinės, visiems atrodė, kad negyvus paukščius nešime glėbiais, bet nieko panašaus neatsitiko. Nuo jų per metus žūsta vienas kitas paukštis, dažniausiai migruojantys naktį, – kregždės, nykštukai ar strazdai“, – pasakojo ornitologė.

Požiūrį į paukščiams keliamą grėsmę pakeitė ir kitos šalys. Didžiulius atstumus nuo lizdų pradžioje nustačiusi Vokietija juos vis mažino, o pastaruoju metu reikalavimai vėjo elektrinėms visai sumažėjo.

Anot ornitologės, tai lemia ir modernios paukščių apsaugos priemonės, naudojamos JAV ir Vakarų Europos šalyse.

Viena efektyviausių – autoregistratoriai, fiksuojantys paukščius lazerinėmis kameromis.

Kameros pamato artėjantį paukštį, nustato jo skridimo greitį ir kryptį. Kad jėgainės sukimasis automatiškai sustotų ir paukštis nežūtų, jį užtenka užfiksuoti jėgainių technologijoms.

Kai kuriose šalyse vėjo elektrinės visai sustabdomos tuo metu, kai netoliese ariamos dirvos. Tuo metu ieškoti maisto suskrenda daug paukščių.

Pristatyti savo įrangos autoregistratorių gamintojai ne kartą buvo atvykę ir į Lietuvą.

Nors paukščių elgseną gerai pažįstantys ornitologai įsitikinę, kad dirbtinio intelekto valdomų technologijų patikimumas siekia 90 proc., VSTT specialistai šiomis naujovėmis nesižavi.

„Šiuo klausimu mes nesusikalbame. VSTT mano, kad vėjo jėgainės gali užmušti paukštį, jei netoli yra jo lizdas, tačiau paukščių žūtys susijusios su jų migracija, o ne su lizdų vieta“, – aiškino ornitologė.

Jos teigimu, dažniau žūsta tie paukščiai, kurie ieškoti maisto skrenda toliau nuo savo lizdų. Vieni jų – mažieji ereliai rėksniai, apie kurių apsaugą nuolat kalba ir VSTT specialistai.

Ornitologė aiškino, kad mažieji ereliai rėksniai dažniau žūsta dėl savo medžiojimo ypatumų. Šie paukščiai medžioja tik atvirose erdvėse ir skrisdami kelių šimtų metrų aukštyje dėmesį sutelkia tik į grobį – ant žemės esančius nedidelius graužikus, todėl neįvertina priekyje tykančio pavojaus.

Daug rečiau toks pavojus iškyla ereliams žuvininkams, kurie grobio ieško vandens telkiniuose, o skrisdami visada žiūri į priekį.

VSTT teigimu, mažasis erelis rėksnys – į Raudonąją knygą įtraukta paukščių rūšis, kurios populiacija Lietuvoje šiuo metu laikoma mažėjančia.

Europos Komisijos ataskaitose, kurias Lietuva teikė apie 2013–2018 metų laikotarpį, nustatyta, kad mažųjų erelių rėksnių populiacijos gausumas – 1400–1900 porų. Nustatyta, kad Lietuvoje ir Latvijoje gyvena daugiausia šių paukščių. Lietuvoje yra net 10 proc. pasaulinės populiacijos ir apie 20 proc. Europos Sąjungos erelių populiacijos.

Ornitologai jau įsitikino, kad paukščiai vėjo jėgainių nebijo. Net migruojantys jų būriai laviruoja aplink kliūtis, bet neapskrenda jų kilometro spinduliu.

Europos Komisija yra parengusi rekomendacinį sąrašą, kurioms paukščių rūšims vėjo elektrinės gali kelti problemų. Tik apie dešimt jame minimų rūšių gyvena Lietuvoje.

Vietovės, kuriose norima rengti vėjo elektrines, stebimos apie metus. Jei ornitologai užfiksuoja, kad netoliese gali būti plėšriųjų ar retų paukščių lizdų, apie tai iš karto informuoja investuotojus ir siūlo rinktis kitą vietą.

Jų teigimu, vėjo elektrinėms tinkamų vietų Lietuvoje nėra daug. Jei dėl paukščių lizdų elektrinę tenka atitraukti nuo miško, jos priartėja prie gyvenviečių. Tuomet atsiranda naujų kliūčių ir reikalavimų.

Tačiau neseniai atsakymus į vėjo elektrinių plėtotojų keliamus klausimus viešai išplatinusi VSTT paaiškino, kad laisvų vietų vėjo elektrinėms Lietuvoje atsirastų net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta 2 kilometrų apsaugos zona aplink žinomus lizdus.

„Mažųjų erelių populiacija mažėja, todėl net jei saugotume kiekvienos poros lizdą, būtų dengiama kiek mažiau nei pusė Lietuvos ploto“, – teigiama tarnybos atsakyme.

Ornitologai pastebėjo, kad dauguma vėjo elektrines statančių investuotojų į poveikį aplinkai žiūri atsakingai. Jei paaiškėja, kad netoliese yra paukščių lizdų, iš anksto suprojektuoti dideli vėjo elektrinių parkai kartais susitraukia iki kelių jėgainių.

Ornitologės teigimu, vėjo elektrinių plėtotojai netaupo ir modernioms apsaugos priemonėms. „Galbūt taupo tik tie, kurie nori parduoti projektą, bet patys neplanuoja jų statyti“, – svarstė Lietuvos ornitologų draugijos atstovė.

Specialistės teigimu, vėjo elektrinių parkų plėtotojams svarbu užtikrinti sparnuočių saugumą, nes už pražudytą paukštį numatoma griežta atsakomybė.

Kartojantis paukščių žūtims jėgainę privaloma išjungti visam laikotarpiui, per kurį jos veikla kelia grėsmę. Jeigu per dvejus metus jėgainė užmušė du ar daugiau erelių, ji turi būti stabdoma viso jų veisimosi metu, 5–6 mėnesiams, o tai plėtotojams būtų itin nuostolinga.

Ornitologų surinkti duomenys rodo, kad paukščiai daug dažniau žūsta dėl kitų žmogaus sukurtų kliūčių. Daugiausia jų žūsta atsitrenkę į stiklinius pastatus arba langus, antroje vietoje – transportas, trečioje – elektros laidai. Nustatyta, kad dėl vėjo energetikos JAV ir Europoje žūsta vos 0,1 procento paukščių.

Tačiau VSTT specialistai dažnai nenori girdėti nei vėjo elektrinių statytojų garantijų saugoti gamtą, nei ornitologų.

Yra buvę atvejų, kai VSTT specialistų pateiktas neigiamas Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) išvadas po nepriklausomų ornitologų patikrinimo pakeitė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Praėjusių metų gruodį bendrovė „A-Geoinvest“ gavo AAA leidimą vėjo elektrinių parkui įrengti ir eksploatuoti, nors VSTT išvada yra neigiama.

„Tarnyba iš esmės pritaria atsinaujinančiosios energetikos plėtrai ir mano, kad atsinaujinančiosios energetikos plėtra bendrąja prasme yra reikalinga ir turi teigiamą poveikį aplinkai, tačiau plėtra turi vykti atsakingai. Ji negali vykti kitų valstybės vertingų išteklių, gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąskaita“, – teigiama VSTT viešai išplatintame rašte.

Tačiau dėl to kyla abejonių vien pamačius, ką viešai skelbia VSTT Biologinės įvairovės skyriaus patarėjas Jonas Pašukonis. Valstybės tarnautojas, pats dažnai rašantis poveikio aplinkai išvadas, savo feisbuko paskyroje aktyviai dalinasi vėjo elektrinių priešininkų įrašais.

„Vėjo jėgainės negali būti stumiamos nepaisant jų poveikio aplinkai ir bendruomenių interesų! Politikai turi atstovauti visuomenei, o ne verslui“, – didelėmis raidėmis skelbiama viename šių įrašų.

J.Pašukonis dalinasi ir teisėsaugos dėmesio sulaukusios bei prieš energetinę šalies laisvę kovojančios Širvintų krašto asociacijos „Kraštovaizdis“ įrašais.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, šiai asociacijai priklauso ir jo sutuoktinė Vita Pašukonienė, socialiniuose tinkluose itin dažnai pasisakanti prieš šalies energetinę nepriklausomybę bei vėjo jėgaines.

Vėjo elektrinių statytojai teigė susiduriantys ir su itin ilgu poveikio aplinkai vertinimu (PAV). VSTT atsakė, kad PAV procesas, įskaitant konsultavimąsi su visuomene, įvairiose ES šalyse vidutiniškai užtrunka nuo 1 iki 2 metų. Ne išimtis ir Lietuva.

„Tarnyba nekuria kryptingų arba tyčinių teisinių kliūčių vėjo jėgainių parkų plėtrai Lietuvoje. Nuo 2023 m. sausio, pakeitus Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, dokumentų, susijusių vien su vėjo elektrinių parkais, skaičius padidėjo beveik 3 kartus, todėl pasitaiko atvejų, kai dėl sudėtingų, ypač didelės apimties dokumentų yra nukrypstama nuo įstatymuose nustatytų terminų“, – teigiama viešame VSTT atsakyme.

Be to, VSTT nusprendė apsaugoti neigiamas PAV išvadas teikiančius specialistus.

Anksčiau būdavo nurodomas ir ataskaitos rengėjas, todėl su jais dar būdavo galima susisiekti ir padiskutuoti.

Pastaruoju metu VSTT išvados pateikiamos be ataskaitą rengusių specialistų pavardžių.