Juos galima aptikti rūsiuose, sandėliuose, palėpėse, tvartuose, sienų plyšiuose, senose tvorose, rašoma Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Vorai tamsiai rudos spalvos su šviesesnių dėmių raštu ant galvakrūtinės ir pilvelio. Patelių dydis gali siekti iki 18 mm, patinėlių iki 15 mm. Patinų kūnas mažesnis, bet jie turi ilgesnes (gali siekti iki 70 mm) kojas. Priekinė kojų pora yra ilgiausia. Didžiojo kampavorio kojos plaukuotos, vienspalvės, be ruoželių. Pagal šį požymį lengva atskirti nuo kitų kampavorių.
Kampavoriai aktyvūs vakare ir naktį. Kampuose, plyšiuose, tarp dėžių, spintų šie vorai rezga plokščią, netvarkingą tinklą, kuris baigiasi piltuvu, kuriame jie dažniausiai gyvena (ypač patelės). Maitinasi tuo, kas pakliūva į tinklą: musės, skėriukai, svirpliai, tarakonai, kiti vorai. Kaip ir visi vorai aukai sušvirkščia virškinimo fermentus, kurie kūną ištirpdo iš vidaus ir paskui viską išsiurbia.
Patinus, ieškančius patelių, liepos–spalio mėnesiais galima pamatyti ir dieną. Jei surasta patelė nėra pasiruošusi poruotis, patinas tampa auka. Po susiporavimo patelė deda iki šimto kiaušinėlių, kuriuos suvynioja į kokoną, pagamintą iš voratinklio. Kokone tarp išsiritusių voriukų dažnas kanibalizmas. Patelės gyvena 2–3 metus.
Didysis kampavoris yra paplitęs Europoje, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, Šiaurės Afrikoje. Dvidešimto amžiaus antroje pusėje šie vorai „atkeliavo“ ir į Amerikos žemyną. Amerikiečiai šį vorą vadina voru valkata.
Vorai dideli ar pavojingi žmogui? Ne. Nors turi dideles cheliceras, kuriomis gali prakąsti žmogaus odą, bet patys vorai žmogaus niekada nepuola. Suspaudus, aišku, gali įkąsti, bet įkandimas žmogui jokio pavojaus nekelia. Nereikia bijoti, kad šalia mūsų gyvena ir tokie „gigantai“.
