Fenekas (lot. Vulpes zerda) yra mažiausia šuninių (lot. canidae) šeimos, kuriai priklauso šunys, vilkai ir kitų rūšių lapės, rūšis. Feneko patelės kūno ilgis gali siekti 34,5–39,5 cm, patino – 39–39,5 cm.
Jie sveria vos 1–2 kg, o juos pamačius atrodo, kad didžiąją dalį to sudaro ausys ir uodega, mat uodegos ilgis gali siekti 25 cm, o ausų – beveik 10 cm.
Būtent ausys ir yra ryškiausias šios lapės bruožas. Jos, beje, atlieka dvejopą funkciją – padeda lapėms aptikti net silpniausius galimo grobio skleidžiamus garsus ir veikia kaip natūralūs oro kondicionieriai, išsklaidantys šilumą ir padedantys lapėms išlikti vėsioms kaitrioje dykumoje.
Šios lapės yra naktiniai gyvūnai, kurie gali būti labai šoklūs ir baikštūs. Net ir nedidelis triukšmas gali jas labai išgąsdinti ir priversti nerimauti.
Prie ekstremalių sąlygų prisitaikiusios ir feneko pėdos, kurios yra labai plaukuotos. Jos tarsi batai apsaugo gyvūną nuo labai karšto smėlio, o kartu puikiai pasitarnauja ir kaip kastuvai smėlėtose dykumose.
Feneko smėlio spalva pasitarnauja užsimaskuojant Saharos kraštovaizdyje, o taip pat padeda atspindėti šilumą dieną. Šiuo požiūriu fenekas labai panašus į margaritą – smėlyninę katę.
Fenekas yra oportunistinis visaėdis, kurio mitybos racioną sudaro graužikai, vabzdžiai, paukščiai, kiaušiniai ir net augalai.
Jos didelės ausys pakankamai jautrios, kad išgirstų po žeme judantį grobį. Gera klausa ir aštrūs nagai reiškia, kad ši lapė yra nuostabi medžiotoja. Tačiau jas taip pat medžioja įvairūs didesni Afrikos plėšrūnai, pavyzdžiui, afrikiniai apuokai, karakalai, šakalai ir hienos.
Nepaisant atšiaurių buveinės sąlygų, lapės pasižymi sudėtingu socialiniu elgesiu. Jos gyvena nedidelėmis bendruomenėmis, kurias dažnai sudaro susiporavusios poros ir jų palikuonys, ir bendrauja įvairiais vokaliniais garsais – nuo lojimo iki murkimo.
Parengta pagal Zmescience inf.
