Kadangi žuvys – šaltakraujai gyvūnai, jų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Vandens temperatūros pokyčiai turi įtakos visiems žuvų organizmo procesams: aktyviai judėti, daugintis, maitintis, augti, vystytis.
Vandens temperatūrai nukritus iki 4 laipsnių, sulėtėja žuvų medžiagų apykaita, todėl daugelio vandens gyvūnų judesiai pasidaro vangūs ir lėti, dalis žuvų gali visiškai nesimaitinti, kitos: lynai, karosai, raudės ieško saugių dumblingų vietų ir tarsi įminga.
Aukšlės, priešingai, tampa drąsios ir agresyvios, plaukiodamos būriais ryja viską, kas papuola jų kelyje – vabzdžių lervos, vėžiagyviai. Kuojos, susitelkusios į pulkus, intensyviai maitinasi visą žiemą. Neatsisako pasmaguriauti moliuskais, smulkiomis dėlėmis, vabzdžių lervomis, netgi puola nusilpusį žuvų mailių. Karšiai maitindamiesi telkiasi į amžiaus grupes. Lydekos beveik nekeičia gyvenimo būdo, maistui tinka viskas, kas juda.
Keletui žuvų rūšių, atšalus orams, ateina tikras darbymetis – prasideda nerštas. Vėgėlėms palankiausias nerštui metų laikas yra žiema, kai vandens temperatūra žemesnė nei 6 laipsniai. Į nerštavietes vėgėlės migruoja naktį. Per parą nukeliauja 1–2 kilometrus.
Gruodžio mėnesį neršia peledės (apie 1960 m. Lietuvoje introdukuotos lašišinės žuvys). Lapkričio–gruodžio mėnesiais – tos pačios lašišinių žuvų šeimos žuvys – sykai, seliavos.
Kiekvienais metais, rugsėjo pabaigoje–spalio pirmoje pusėje, Lietuvos upėse ir upeliuose iš Baltijos jūros per Kuršių marias į savo nerštavietes upėse atplaukia karališkosios žuvys – lašišos ir šlakiai. Elegantiškos kūno formos, charakteringos išorės, manevringos, galinčios plaukti dideliu greičiu, žuvys.
Lietuvos upėse neršiančios lašišos gali siekti iki 140 centimetrų ilgį ir daugiau nei 40 kilogramų svorį. Jų aktyvumas padidėja vandeniui atšalus, vandens temperatūrai nukritus žemiau nei 10 laipsnių. Šių žuvų neršto migracija ypatinga, su stebinančia spalvine ir fizine žuvų transformacija.
Neršto metu lašišos visiškai nesimaitina, sidabrinę spalvą keičia į rudą, rusvai žalsvą, viršutinėje kūno dalyje išryškėja juodi taškai, rausvos ir oranžinės žymės, pilvas nusidažo rausva spalva. Lašišų patinų kūnas pasikeičia neatpažįstamai – ištįsta ir užsilenkia apatinis žuvų žandikaulis, virsdamas kabliu.
Po neršto į jūrą grįžtančios žuvys atgauna įprastą formą lyg nieko nebūtų ir nutikę. Susiklosčius palankioms sąlygoms, atgavę prarastas jėga, lašišos pakartoja iššūkių ir pavojų pilnas keliones net keletą kartų.
